Pasaulis, kuris varomas algoritmų ir protingų mašinų, kur žmonės ir mašinos turi apibrėžti ir plėtoti darnius santykius. Tokią ateities viziją piešia analitinė bendrovė „Gartner“, paskelbusi prognozes ateinantiems 2016-iesiems ir netolimai ateičiai. Šios įžvalgos padeda geriau suprasti radikalius pokyčius, su kuriais netrukus susidursime skaitmeniniame pasaulyje.
Pasak „Gartner“ analitikų, spartus išmaniųjų mašinų ir autonominių įrenginių augimas skatina radikalias permainas verslo praktikoje ir vartotojų elgesyje. Esą mašinų ir žmonių santykiai tampa vis labiau konkurencingi, nes protingos mašinos atlieka vis daugiau kasdienių veiklų. Tuo tarpu išmanumas tampa neatsiejama darbo aplinkos dalimi, dėl ko kyla sunkiai numatomų pasekmių.
Analitikai prognozuoja, kad kitais metais pasaulyje turėsime virš 600 milijonų tarpusavyje sujungtų automobilių subsistemų, o 2018 m. tarpusavyje interneto tinklais bus susiję 6 milijardai daiktų, kuriems reikės žmonių palaikymo. Netrukus 47 proc. įrenginių, nuo dulkių siurblių iki automobilių, turės dirbtinį intelektą, todėl galės paprašyti juos pataisyti, papildyti ar atlikti kitus veiksmus.
Pavyzdžiui, jau šiandien elektriniai „Tesla“ automobiliai gali be vairuotojo žinios kreiptis į savo gamintoją, prašydami programinės įrangos atnaujinimų. Laikui bėgant, protingos mašinos galės aptarnauti kitas mašinas.
2018 m. 20 proc. viso naujienų turinio kurs mašinos, tad jau kitąmet pasirodys daugiau nei dešimties gamintojų siūlymai pasitelkti protingas mašinas, kuriant tekstus ir pagrindinius dizaino elementus tinklalapiams, el. paštui ir kai kurioms mobilioms programoms. Pasak „Gartner“, 2016 m. protingų mašinų technologijų pajamos viršys 10 milijardų dolerių, o dar po kelerių metų 50 proc. sparčiai augančių įmonių dirbs daugiau protingų mašinų, nei žmonių.
„Technologijos sparčiai vystosi, tad išmanūs įrenginiai jau dabar atlieka tas užduotis, kurių mes nesugebame arba nebenorime patys atlikti. Protingų mašinų galimybės sukuria potencialą efektyvesniam darbui, kai užduotys yra automatizuojamos ir nebereikia žmogaus kontrolės. Žinoma, didesnį iššūkį verslui ir visuomenei kelia prognozuojamas robotų iškilimas“, – komentuoja pažangių IT sprendimų platintojos „Baltimax“ produktų vadovas Deividas Švėgžda.
Robotai taps ne tik pagalbininkais, bet ir vadovais. Gebėdami rinkti išsamius duomenis ir juos analizuoti, robotai-bosai galės valdyti tam tikrų darbuotojų veiklos procesus, objektyviai vertinti jų rezultatus. Jau kitais metais programinės įrangos kūrėjai turėtų pristatyti „darbuotojų valdymo“ išmaniąją mašiną. 2018 m. vienas bosas-robotas galės kontroliuoti 3 milijonus darbuotojų.
Netrukus mobilieji įrenginiai, turintys integruotą priekinę kamerą ir mikrofoną, taps skaitmeniniais asistentais, galinčiais pažinti žmones iš veido ir balso, nustatyti jų emocijas ir išklausyti. Jų pagalba bus galima palengvinti klientų aptarnavimą, pavyzdžiui, apsipirkimo procesą. Virtualūs asistentai padidins įrenginių funkcionalumą, sujungdami skirtingų programėlių galimybes pagal konkretaus vartotojo įpročius ir poreikius. Šiandien įprastos programėlės, dedikuotos skirtingoms, dažniausiai atskiroms funkcijoms, taps atgyvena ir 2020 m. prasidės post-programų era.
2020 m. 95 proc. debesų kompiuterijos saugumo pažeidimų įvyks dėl vartotojų kaltės. Tad jau kitąmet 40 proc. verslo įmonių, turinčios daugiau nei tūkstantį darbuotojų, ir 80 proc. įmonių, kuriose dirba virš 10 tūkst. žmonių, privalės patvirtinti politikas ir praktikas dėl programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) naudojimo. 2017 m. įmonių, draudžiančių talpinti jautrius duomenis į viešus debesis, sumažės iki 5 proc.
„Tyrimai rodo, kad viešieji debesys yra itin atsparūs atakoms, kelis kartus saugesni nei tradicinės duomenų saugyklos. Tačiau įmonės, pasirinkusios debesiją, klysta manydamos, kad tik debesų tiekėjas atsako už jų duomenų saugumą – verslas turėtų eliminuoti savo saugumo spragas ir darbuotojų klaidas, prisijungiant prie duomenų bei su jais dirbant“, – tvirtina D. Švėgžda.
„Gartner“ prognozuoja, kad 2018 m. 2 milijonai darbuotojų visame pasaulyje naudosis išmaniosiomis sveikatos apyrankėmis. Pirmieji sveikatos būklę stebinčius įrenginius išbandys sportininkai ir policininkai, vėliau ši tendencija persikels į verslo pasaulį, kur nešioti tokį įrenginį taps darbo sutarties dalimi. 2016 m. išmanieji pastatai patirs pirmuosius skaitmeninio vandalizmo atvejus. Tikėtina, kad didžiausia grėsmė kils verslo biurams ir prekybos centrams, kur „programišiai“ gali pažeisti apsaugos, ventiliacijos ir kitas sistemas. Taip pat prognozuojama, kad ateityje dalį bankinių ir ekonominių sandorių atliks savarankiški robotai.