Šių metų sausį įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras tik kitais metais sužinos, ką jis turėtų saugoti. Kritinės infrastruktūros sąrašą dar pavasarį planavusi patvirtinti Vyriausybė iki šiol negali to padaryti, mat tik penktadienį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė sutartis su tiekėju, kuris turės nustatyti metodologiją, kaip atskirti saugotinus objektus nuo nesvarbių.
Šis procesas užtruko dėl to, kad pernai vykusio konkurso metodologijai pirkti rezultatus įmonė „NRD CS“ buvo apskundusi teismui ir šis nustatė, kad įmonės pasiūlymas buvo nepagrįstai nuvertintas. Todėl VRM šiemet pavasarį turėjo iš naujo vertinti pasiūlymus.
Vertinimai truko kelis mėnesius. Konkurso nugalėtoja po jų paskelbta įmonių „NRD CS“ ir „BAIP“ grupė. Sutartis su tiekėjais pasirašyta penktadienį.
Pagal ją, „NRD CS“ įsipareigojo metodologiją parengti per 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos. Už tai įmonei bus sumokėti 22 918,79 eurai.
„Siekiamybė yra sutarties veiklas įgyvendinti iki šių metų gruodžio antros pusės“, – teigė vidaus reikalų ministro patarėjas Tomas Beržinskas.
Rimtautas Černiauskas / Irmanto Gelūno, 15min.lt nuotr.
Teisinės galios neturi
Įmonės „NRD CS“ vadovas Vilius Benetis neabejoja, kad darbai bus atlikti iki šių metų pabaigos ir sutarties nereikės pratęsti dar mėnesiui, nors sutarties sąlygos tokią galimybę numato.
Vyriausybė savo darbų plane buvo numačiusi, kad kritinės infrastruktūros sąrašą patvirtins antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau dabar akivaizdu, kad šiemet to padaryti nepavyks.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rimtautas Černiauskas įsitikinęs, kad šiemet geriausiu atveju bus parengta metodologija, o pats sąrašas bus sudarinėjamas jau kitąmet.
„Konkursą laimėjusi įmonė, mano žiniomis, ketina darbus baigti iki Kalėdų. Tuomet, jei vertinanti pusė priimtų tą darbą, tai gali būti, kad metodika bus parengta dar šiemet. Kita vertus, metodika yra tik pirmas žingsnis trijų žingsnių procese, todėl akivaizdu, kad sąrašo šiemet tikrai neturėsime“, – pripažino jis.
Tačiau iš esmės Kibernetinio saugumo centras žino, ką reikia saugoti, nes ir pats yra pasirengęs preliminarų sąrašą, tokį sąrašą yra pateikusi ir Vidaus reikalų ministerija.
„Ar tai didelė problema, ar ne neturėti to sąrašo? Problema gal ir būtų nedidelė, jeigu visi žiūrėtų geranoriškai. O dabar yra taip, kad nurodinėti mes neturime teisės net incidento atveju. Padėti galime geranoriškais pagrindais, tačiau nurodyti – ne. Teisiškai nėra sutvarkyta, todėl per incidentą nebūtų aišku, ką daryti. Tik, kol nėra incidentų, problema atrodo maža“, – teigė R. Černiauskas.
Šiuo metu Kibernetinio saugumo centras vadovaujasi sąrašu, kuriame yra apie 50 subjektų. Pašnekovas nujaučia, kad galutinis Vyriausybės patvirtintas sąrašas nuo šio juodraščio turėtų skirtis tik nežymiai.
Darbuotojų randa nesunkiai
Pastaruoju metu Kibernetinio saugumo centras internete platino darbo skelbimų. R. Černiauskas sakė, kad į juos atsiliepė pakankamai kandidatų ir centras darbuotojus gali rinktis.
„Šiemet mus leista įdarbinti aštuonis žmones. Keturis jau atrinkome, žmonės jau baiginėja procedūras įsidarbinimo. Kitiems keturiems buvome paskelbę pasiūlymą. Prieš savaitę baigėsi dokumentų priėmimas. Galime pasidžiaugti , kad turime maždaug po tris į vieną vietą“, – pasakojo R. Černiauskas.
Išvis centre iki metų pabaigos bus įdarbinta 18 žmonių.
Anksčiau jis tikino, kad nors valstybė neįstengia algomis konkuruoti dėl informacinių technologijų ekspertų, tačiau valstybiniame darbe žmones motyvuoja galimybė dirbti labai pažangų darbą, prisiliesti prie neviešų dalykų.
„Tam tikri žmonės gal jaus pareigą ir malonumą paaukoti savo žinias valstybės labui. Pinigai yra svarbu, bet tai nėra vienintelis stimulas. Su tam tikrais apribojimais, tikiuosi, pavyks suburti gerą komandą“, – kalbėjo R. Černiauskas.