Rudens pradžioje JAV karybos pramonės atstovai Žvalgybos ir Nacionalinio saugumo aljanso konferencijoje pristatė idėjas, galinčias pakeisti karinės įrangos gamybos ir naudojimo principus. Inovatyvių vizijų įgyvendinimas įmanomas pasitelkus 3D spausdinimo galimybes.
Plastikinės antenos
Pagrindinis tyrėjas medžiagų ir technologijų plėtros priedų gamybos JAV armijos tyrimų laboratorijoje Larry Holmes teigia, kad antenų tobulinimas yra būtinas karinės įrangos evoliucijai. Prastas ryšys karo zonose yra dažna problema, tačiau šį galvosūkį dar labiau pasunkina netinkama technika. L. Holmes mano, jog idėjos realizavimas, pagal kurią kariai galėtų atsispausdinti dielektrines antenas iš nelaidžios medžiagos, tokios kaip keramika arba plastikas, daug žadantis. Tikėtina, tokia inovacija padėtų išspręsti daugybę logistikos valdymo trūkumų.
„Blakės“ ir šnipinėjimo kameros
Kartoninis pieno pakelis su sekimo jutikliais? Taip!
Karinės technikos gamintojų įgūdžiai pritaikyti 3D spausdinimo galimybes tobulėja kasdien. Apžvalgininkas Patrick Tucker mano, jog 3D evoliucija ateityje leis ne tik gerinti karinę techniką, gaminant mažesnius elektroninius bei kitokius prietaisus, bet taip pat integruoti mažas stebėjimo kameras ar sekimo prietaisus į įprastus, kasdienius įrenginius.
Biometrinė komunikacija
Sudėtingai skambančio proceso – biometrinės komunikacijos – įgyvendinimas ilgą laiką buvo daugelio mokslininkų siekis. Dar 2008 metais Merilendo ir Carnegie Mellon universitetai pradėjo „sintetinės telepatijos“ studijas, o pernai Ispanijos mokslininkai pademonstravo „iš smegenų į smegenis“ komunikaciją, naudojant EEG technologiją.
Anot Larry Holmes, trimačio spausdinimo potencialas plėtojant neįtikėtina komunikacijos technologiją – kritinis aspektas. 3D mikroschemos, integuotos į kareivių šalmus ateityje taptų pagrindiniu elementu, padedančiu komunikuoti siunčiamais smegenų signalais. Kitaip tariant, kareivių šalmai „telepatiškai prabiltų“.
Robotai statybininkai
Nors robotai statybininkai, pasak L. Holmes, nėra „oficiali“ armijos siekiamybė, tačiau tokia technologija, akivaizdu, būtų itin naudinga ne tik „statybinės“ pagalbos atžvilgiu. Galimybė išsiųsti robotus į tam tikras, potencialiai pavojingas, zonas, kad mechaniniai kariai jas patikrintų ir surinktų informaciją, garantuotų padidėjusį karių-žmonių saugumą.
„Įsivaizduokite, išmetame juodąją dėžę vietovėje, į kurią nenorime siųsti kareivių. Tai gali būti biologiškai pavojinga sritis, radioaktyvi zona, tankios džiunglės, kalno viršukalnė, ar tiesiog itin ekstremali aplinka. Per jutiklių komplektą šis gamybos vienetas pajaučia kas yra aplink, kokie mineralai yra smėlyje, kokie medžiai aplink ir panašiai. Tuomet jis atspausdina robotus, kad šie surinktų esamų medžiagų pavyzdžius ir atgabentų juos atgal“, – teigia L. Holmes.
Tokie robotai garantuotų, kad karinės bazės įkuriamos saugiose zonose.
3D galimybių taikymas karinės įrangos tobulinime yra reikšmingame evoliucijos etape, tačiau, nepaisant nepailstamų mokslininkų ir inžinierių pastangų, šie procesai taip pat priklauso ir nuo finansavimo bei tikslingo politikos vykdymo, todėl modernių vizijų realizavimas, ko gero, pareikalaus dar ne vieno dešimtmečio.