KTU profesorius E. Kazanavičius: mūsų telefonai nėra išmanūs, nes jie nepriima sprendimų

Namuose išjungti šviesą, sumažinti šildymą ar įjungti oro kondicionierių vien tik panorėti neužtenka – esame priversti atlikti vienokį ar kitokį veiksmą. Siekiant palengvinti žmonių gyvenimą, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė išmanaus būsto technologijas, gebančias nustatyti namų gyventojų įpročius bei gyvenseną ir į ją aktyviai reaguoti.

KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusio Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktoriaus prof. Egidijaus Kazanavičiaus teigimu, išmaniosiomis technologijomis valdomi automobiliai, buitiniai prietaisai, žmonių būstus valdančios sistemos – tai mūsų ateitis.

Jau yra automobiliai, kurių veidrodėliuose įmontuoti specialūs jutikliai, stebintys vairuotojo akių judesius, mirksėjimo dažnį, vairavimo stilių. Reaguodama į vairuotojo elgesį, sistema gali prietaisų skydelyje uždegti kavos puodelio ženklą, taip informuodama apie vairuojančio žmogaus nuovargį ir siūlydama pailsėti bei sustojus išgerti kavos.

„Išmanaus būsto sistemos yra tos, kurios, priklausomai nuo aplinkos poveikio sąlygų, sugeba priimti savarankiškus sprendimus. Taigi, išmaniaisiais vadinami mobilūs telefonai neatitinka šio apibrėžimo, nes jie nėra pajėgūs priimti tokių sprendimų“, – skirtumą tarp „protingo ir „išmanaus“ daikto paaiškino E. Kazanavičius.

KTU Informatikos fakulteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centre mokslininkai ir tyrėjai dvejus metus gvildeno išmanios būsto aplinkos idėjas, vykdydami projektą „Būsto išmaniosios aplinkos tyrimai ir intelektualių technologijų kūrimas (BIATech)“. Buvo siekiama sukurti ateities būsto technologijas, kurios nustatytų žmogaus būseną ir sugebėtų už jį priimti sprendimus. Mokslininkai siekė išnaudoti aplinkos savybes ir pritaikyti jas išmaniosioms apšvietimo, šildymo, elektros, vėdinimo sistemoms. Sukūrus išmanumo algoritmus, metodiką ir metodus, jų taikymo sritys – labai įvairios.

Valdymo prietaisai nereikalingi

Pagal iš aplinkos ir kiekvieno namų gyventojo (jų elgsenos, atskirų poelgių ir įpročių) surinktą informaciją sukurta sistema geba priimti savarankiškus sprendimus – jai nereikalingi valdymo pulteliai ir kiti prietaisai. Technologija, priešingai įvairių judesių daviklių veikimui, nefunkcionuoja pagal tam tikrą grafiką ar nustatytą planą.

„Jeigu žmogus nuėjo į skaitymo zoną, o už lango apsiniaukę ar temsta, pagal patalpoje esantį šviesumą sistema parinktų tinkamą apšvietimo ryškumą, atsižvelgiant į skaitančiojo regėjimą. Panašiai ir su šildymo sistema – jeigu tam tikru metu žmogus sumažino šildymą, technologija, įvertinusi metų ir paros laiką, įsimins, jog esant tokioms sąlygoms temperatūra patalpoje buvo per didelė“, – sakė E. Kazanavičius.

Patalpoje norint įjunti apšvietimą, reikia žinoti kas nori atlikti šį veiksmą. Ši informacija yra reikalinga tam, kad būtų galima įvertinti to asmens regėjimą: vieniems reikia ryškesnio apšvietimo, kitiems užtenka blausesnio.

„Taip pat reikia žinoti, kur patalpoje yra įdiegtas apšvietimas. Vienokio šviesos intensyvumo reikės žiūrint televizorių, kitokio – skaitant knygą“, – aiškino KTU mokslininkas, pridurdamas, jog reikia įvertinti ir žmogaus kūno padėtį: jis sėdi, stovi ar guli.

Padės sutaupyti

KTU „Santakos“ slėnyje, kuris netrukus pažymės vienerių metų veiklos gimtadienį, įsikūrusių mokslininkų sukurta sistema taip pat gali modeliuoti elgseną, nustatydama, kokios apskritai gali būti situacijos, žmogui dar neatlikus veiksmų. Esant naujam įvykiui, sistema, pasiremdama anksčiau surinktais duomenimis, priima tinkamą sprendimą ir atlieka veiksmą. Sistema optimaliai vertina žmogaus pojūčius ir norus. Nepaisant to, jog asmens nėra namuose ar tam tikrus veiksmus jis pamiršo atlikti, įdiegta technologija gali persijungti į kitą režimą: taupymo ar išjungimo.

Pasak KTU profesoriaus, tai – ne tik patogu, bet ir padeda žmogui išvengti bereikalingo streso, suteikia tam tikrą pasitenkinimą, atsipalaidavimo pojūtį, leidžia jaustis komfortabiliai ir, svarbiausia, – nemažai sutaupyti.

„Įsigiję naujų daiktų, valdomų technologijomis, žmonės dažnai patiria stresą dėl sudėtingų valdymo ir naudojimosi instrukcijų. Kurdami išmaniąsias būsto technologijas siekėme, kad vartotojui jos būtų įperkamos, ilgaamžės, paprasto valdymo, apsaugančios duomenis ir intelektinę nuosavybę“, – teigė profesorius.

Buvo sukurta nauja laboratorija

Projekto „BIATech“ rėmuose KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centre buvo sukurta Daiktų paslaugų ir Daiktų interneto laboratorija, kurioje buvo pagaminti maketai, imituojantys intelektualią būsto aplinką. Kaip papildomas šio projekto rezultatas, laboratorijoje buvo sukurtas unikalus darbas – žiedo formos įrenginys, šiuo metu neturintis analogų pasaulyje, kurį tikimasi komercializuoti.

Ant piršto mūvimas įrenginys kas sekundę nuolat matuoja sistolinį (viršutinį) ir diastolinį (apatinį) kraujo spaudimą. Pagal organizmo parametrus, jo judesius ir veiksmus, įrenginys leidžia įvertinti žmogaus emocinę būseną.

„Žiedo pagalba nustatoma žmogaus kūno padėtis, kraujospūdis, širdies ritmo dažnis ir kiti indikatoriai. Viena iš šios technologijos pritaikymo sričių galėtų būti KTU koordinuojamame sveiko senėjimo „Health-tech“ projekte“, – sakė E. Kazanavičius.

Identifikuoja žmogų metro tikslumu

Nenorintiems mūvėti specialaus žiedo, KTU mokslininkai siūlo alternatyvą – technologiją, įdiegtą mobiliajame telefone. Įėjus į tam tikrą patalpą, kurioje yra bevielio interneto ryšio stotelės ir savo mobilųjį telefoną prijungus prie bevielio ryšio, įdiegta programinė įranga nustato žmogaus buvimo koordinates ir išsiunčia jas į serverį.

Asmens kraujospūdį matuojanti technologija yra itin naudinga senyvo amžiaus žmonėms, nepatyrusiems vairuotojams.

Projekto vykdymo metu buvo užregistruotas patentas „Belaidžio vietinio tinklo (WLAN) objektų vietos nustatymo patalpų viduje būdas“. Ši technologija, pasitelkiant mobiliuosius telefonus ir radijo dažnio sklidimo greitį, leidžia nustatyti atstumus iš skirtingų taškų 1 metro tikslumu. Technologija taip pat reaguoja į žmogaus judėjimo pokyčius.