Psichologė Eglė Masalskienė sako, kad pastaraisiais metais į kiekvieno žmogaus gyvenimą atkeliavę socialiniai tinklai nėra vien tik teigiamas ar neigiamas dalykas. Specialistės teigimu, daug svarbiau, ką juose veikiame ir ar tai duoda mums naudos. Psichologas Aleksandras Segalas taip pat pasidalijo įžvalgomis apie socialinių tinklų daromą įtaką mūsų gyvenimui.
Psichologė Eglė Masalskienė sako, kad pastaraisiais metais į kiekvieno žmogaus gyvenimą atkeliavę socialiniai tinklai nėra vien tik teigiamas ar neigiamas dalykas. Specialistės teigimu, daug svarbiau, ką juose veikiame ir ar tai duoda mums naudos.
Pasak E. Masalskienės, jaunimas socialinius tinklus šiuo metu aktyviausiai naudoja norėdami pasilyginti su bendraamžiais, įvertinti save, tačiau specialistė primena, kad tokie tinklai ir bendravimas juose nėra realybė.
Taip pat psichologė pastebėjo, kad vis daugiau žmonių pradėjo jausti nerimą vien dėl magiškojo „Like“ (liet. „Patinka“), kai jaunuoliui būtina patikrinti socialinę paskyrą ir stebėti, kiek draugų įvertino jo paskelbtą įrašą ar nuotrauką.
Psichologas Aleksandras Segalas taip pat pasidalijo įžvalgomis apie socialinių tinklų daromą įtaką mūsų gyvenimui.
Ar pritariate, kad socialiuose tinkluose žmonės dažnai praranda savo tikrąją tapatybę, identitetą, bandydami būti kažkuo kitu?
Manau, kad žmonės socialiniuose tinkluose tikrai neturi tikslo prarasti savo tapatybės ar identiteto. Tačiau socialiniuose tinkluose tikrai dažnai pasitaiko, kad norima pasirodyti kitokiu, nei esi realybėje. Norima pasirodyti GERESNIU, stipresniu, labiau savimi pasitikinčiu, protingesniu, drąsesniu ir t. t. Realybėje pasirodyti tokiu, kokiu norisi, pakankamai sudėtinga, tačiau socialiniuose tinkluose tokia galimybė atrodo lengvesnė, nes galima skirti daugiau laiko pagalvoti, ką nori parašyti, kaip tai parašyti. Galima ištrinti ar pakoreguoti tai, ką parašei, ir dar labai daug galimybių, kurių realiame gyvenime nėra. Kitaip tariant, socialiniuose tinkluose gali savo elgesį koreguoti arba visai jį ištrinti, todėl neretai žmonės nesąmoningai pasirenka daugiau laiko leisti socialiniuose tinkluose nei realiame gyvenime.
Kokių psichologinių, psichikos sutrikimų gali sukelti nuolatinis sėdėjimas socialiniuose tinkluose?
Viena dažniausių problemų, dėl kurių kreipiamasi į psichikos sveikatos specialistą, priklausomybė kompiuteriui ar bet kokiai kitai technikai, per kurią galima patekti į internetą. Dabar technologijos yra pažengusios tiek, kad socialinius tinklus galima išsinešti iš namų ir tikrinti savo paskyras bet kur, kur yra internetas. Čia sklando daugybė karikatūrų, kad dėl šios priklausomybės jaunimas nemoka bendrauti tiesiogiai, todėl susiduria su begale kitų problemų – sunku susirasti darbą, sukurti šeimą, nes nemoka bendrauti su priešingos lyties atstovais, sunku išlaikyti šeimą, nes daugiau laiko skiriama kompiuteriui nei savo partneriui, nesugeba auklėti vaikų, nes nemoka bendrauti. Ir vėl daugiau laiko skiria kompiuteriui...
Be priklausomybės atsiradimo, gali sumažėti savivertė, jei socialiniuose tinkluose negaunamas pakankamas ir deramas dėmesys. Gali atsirasti depresijos požymių.
Kokią įtaką socialiniai tinklai daro komunikacijai realiame gyvenime?
Iš dalies į šį klausimą atsakiau anksčiau, tačiau tai yra tik vienas iš galimų scenarijų, kad žmonės dėl socialinių tinklų įtakos pamiršta arba neįgyja reikiamų bendravimo įgūdžių. Kitas galimas scenarijus, kad žmonės ir jaunimas naudoja socialinius tinklus kaip erdvę, kurioje „treniruojasi“, eksperimentuoja, žiūri kitų reakcijas į vienokį ar kitokį elgesį. Vėliau pasidaro išvadas ir realiame gyvenime pritaiko tą elgesį, kuris, jų manymu, buvo efektyviausias. Socialiniai tinklai gali turėti ir labai teigiamą įtaką, be to, nemaža dalis vartotojų naudoja juos kaip priemonę, norėdami sužinoti aktualiausias naujienas. Taip sėdėjimas socialiniuose tinkluose neturi jokios įtakos jų realiam gyvenimui.
Kas socialiniuose tinkluose yra tokio galingo, kad taip įtraukia?
Manau, kad absoliučiai kiekvienas atranda sau kažką, kas jį įtraukia į socialinį tinklą. Kažkas mėgsta fotografuotis ir turi galimybę rodyti savo gražias nuotraukas, kažkas mėgsta fotografuoti ir turi galimybę rodyti savo šedevrus bei reklamuoti savo darbą. Kiti naudoja juos kažkokiai naudai gauti, ketvirti paprasčiausiai nori ten bendrauti. Manau, kad socialinių tinklų galia ir yra ta, kad absoliučiai kiekvienas turi galimybę rasti sau kažką tokio, kas jį įtraukia į virtualią erdvę.
Kalbant daugiau apie psichologinę šio klausimo pusę, be abejo, socialiniuose tinkluose žmonės ir jaunimas turi daug daugiau galimybių sulaukti dėmesio įdėdami mažiau pastangų, taip pat gali jaustis saugiau nei realybėje.
Realiame gyvenime reikėtų ilgai ir kruopščiai ruoštis pranešimui, kurio tu negali pasakyti / perskaityti bet kada, o tik tau skirtu momentu, ir tą pranešimą išgirs tik tie asmenys, kurie atėjo paklausyti. Socialiniame tinkle tu bet kada gali kažką pranešti visuomenei, nieko prieš tai neperspėjęs. Pasiruošti turi tiek laiko, kiek tau reikia, ir tavo žinią gali perskaityti ar peržiūrėti neribotas žmonių skaičius. Noriu pasakyti, kad socialiniuose tinkluose galima padaryti beveik viską tą patį (kalbu apie komunikaciją), ką ir realiame gyvenime, tik lengviau, greičiau ir efektyviau.
Ar neturėti paskyros socialiniuose tinkluose šiais laikais reiškia būti atsiskyrėliu, nutolusiu nuo sociumo?
Iš vienos pusės atsakymas jau slypi klausime. Žmonės, nedalyvaujantys socialiniuose tinkluose, tikrai atsilieka ir ne taip greitai sužino įvairias naujienas, kurios vyksta jo artimoje aplinkoje. Iš kitos pusės, dabar retas neturi paskyros kokiame nors socialiniame tinkle. Jų paklausus kodėl, vienas dažniausių atsakymų – nenoras būti kaip visi arba paprasčiausias poreikio nebūvimas. Viską, ką reikia, gali sužinoti kitais kanalais, o suprasdamas, kiek laiko suvalgo socialinis tinklas, nusprendžia, kad tą laiką gali skirti naudingesniems reikalams. Manau, kad paskyros neturėjimas iš dalies padaro žmogų atsiskyrėliu ir nutolusiu nuo sociumo (iš dalies, nes vis dar turime ir kitų būdų, kaip sekti žinias), tačiau gerąja prasme, nes žmonės sąmoningai renkasi nesikurti paskyrų. Tai yra kiekvieno jų pasirinkimas.
Ar socialiniai tinklai turi įtakos visuomenės susvetimėjimui?
Kaip ir anksčiau minėjau, tam tikrai populiacijos daliai, ypač jaunimui, kurio asmenybė vis dar formuojasi ir visos patirtys turi įtakos tolimesniam charakterio formavimuisi. Socialiniai tinklai turi įtakos susvetimėjimui. Pamirštama arba neišmokstama, kaip tiesiogiai bendrauti, ir to pradedama vengti, o kai išvengti nepavyksta, patiriamas didelis stresas. Galiausiai tas bendravimas į sąmonę įsiskiepija kaip traumuojantis įvykis, kurio stengiamasi išvengti. Tačiau kitai populiacijos daliai socialiniai tinklai tik padeda suartėti ir didinti draugų ir pažįstamų ratą. Bendravimas socialiniame tinkle gali skatinti pabendrauti susitikus.
Kokią ateities viziją įžvelgiate, jei toliau mūsų gyvenimus valdys socialiniai tinklai?
Jei mūsų gyvenimus valdys socialiniai tinklai (blogąja prasme), manau, kad susidursime su vis didėjančiu skaičiumi žmonių, kurie turi vienokių ar kitokių problemų su psichikos sveikata. Mūsų visuomenė bus uždara ir nepatirs daugybės malonumų, kurie galimi tik realiame gyvenime. Nepasidžiaugs paprasčiausiais kasdieniais džiaugsmais, kurie yra už lango ar kitoje gatvės pusėje. Tačiau jei visuomenė išmoks naudotis socialiniais tinklais kaip įrankiu, kuriuose galima siekti tam tikrų savo tikslų, susvetimėjimo ir psichikos ligų atsiradimo tikimybė itin sumažės.
Socialiniai tinklai yra labai galinga ir įtraukianti vieta, kurioje reikia neprarasti budrumo, mąstyti, ką darai, kaip darai, kas tave pamatys ir kokios gali būti pasekmės. Tai, kad slepiamės už profilio nuotraukos, nereiškia, kad realiame gyvenime esame nepasiekiami ir neatpažįstami. Naudotis socialiniais tinklais yra šiuolaikiška ir madinga, tačiau nereikia pamiršti, kad egzistuoja ir realus pasaulis, kuris suteikia daug daugiau galimybių, kurių internetas niekada nesuteiks.
