Išsivysčiusių šalių ekonominio augimo variklis – inovacijos. Naujos technologijos, inovatyvūs sprendimai,
pažangūs verslo modeliai ne tik didina įmonių konkurencingumą, bet ir gali padėti įveikti mikro ir makro
krizes, skatinti ekonomikos atsigavimą ir vystymąsi. Viena esminių inovacijų atsiradimo sąlygų yra dialogas tarp mokslo ir verslo – apjungus žinias bei investicijas
gimsta konkurencingi bei inovatyvūs produktai. 
Išsivysčiusių šalių ekonominio augimo variklis – inovacijos. Naujos technologijos, inovatyvūs sprendimai,
pažangūs verslo modeliai ne tik didina įmonių konkurencingumą, bet ir gali padėti įveikti mikro ir makro
krizes, skatinti ekonomikos atsigavimą ir vystymąsi.
Viena esminių inovacijų atsiradimo sąlygų yra dialogas tarp mokslo ir verslo – apjungus žinias bei investicijas gimsta konkurencingi bei inovatyvūs produktai. Ar Lietuvoje mokslui ir verslui pavyksta rasti bendrą kalbą? Apie tai bus diskutuojama lapkričio 5 d. KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje konferencijoje „Inovatyvus verslas: ar visos galimybės išnaudotos“.
Verslui plėtoti – universiteto ištekliai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) direktoriaus Edmundo Šalnos teigimu, universitetai yra pagrindinė kiekvieno regiono inovacijų ekosistemos varomoji jėga. Savo veiklose universitetas turi tris misijas: švietimą (mokymą), mokslinę veiklą ir mokslo rezultatų komercinimą, dažniausiai – dirbant kartu su verslo atstovais.
„Kauno technologijos universitetas teikia virš 1 200 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP, angl. R&D), mokymo ir kitas paslaugas verslo įmonėms ir kitoms organizacijomis. Šias paslaugas galima užsisakyti sprendžiant įmonių kasdieninės veiklos iššūkius, kuriant naujus gaminius, rengiant naujus darbuotojus ar palaikant esamų darbuotojų kvalifikaciją ir kompetencijas.
Įmonėms nebūtina įsigyti brangios įrangos eksperimentams, tyrimams, naujų gaminių kūrimo procesui realizuoti. Universitete yra sukaupta virš 1 000 brangios ir pažangios mokslo įrangos. Ją, remiantis atviros prieigos principais, įmonių atstovai gali rezervuoti ir naudotis su kvalifikuoto prižiūrinčio personalo pagalba“, – sako E. Šalna.
Ne tik gelbsti, bet ir kuria
KTU NIVC direktorius pabrėžia, kad universitetas ne tik gelbsti smulkiajam verslui teikdamas paslaugas ir atverdamas prieigą prie sukauptos unikalios aparatūrinės ir programinės įrangos, bet ir pats yra smulkiųjų įmonių kūrimo ir inkubavimo erdvė.
„Universitete veikia idėjų atrankos, įmonių steigimo ir inkubavimo erdvė KTU „Startup Space“. Šiame inkubatoriuje studentų, mokslininkų komandos mokosi auginti savo idėjas, versti jas projektais ir produktais, tai reiškia – kurti pumpurines ir startuolių įmones“, – su verslu susijusias veiklas vardija E. Šalna.
Teisininkams – vertėjų vaidmuo
Atviros prieigos principu veikiančio KTU NIVC pavyzdys rodo, kad mokslas yra atviras bendradarbiavimui. Tačiau kodėl verslininkai mini, kad šis partnerystės procesas Lietuvoje vis dar nėra toks spartus kaip norėtųsi?
„Manyčiau, kad mokslo ir verslo atstovai dažnai nežino apie vienas kito galimybes arba nesupranta vienas kito lūkesčių“, – sako advokatų kontoros VARUL asocijuotas partneris, advokatas Liutauras Baikštys. – Kadangi dirbame su verslo klientais ir dažnai konsultuojame investavimo, įmonių susijungimų bei įsigijimų, frančizės, įmonių bendradarbiavimo ir komercinių sandorių klausimais, matome esamą situaciją iš šalies ir neretai būname tarsi vertėjai, padedantys abiem pusėms susikalbėti bei sutarti dėl abiem šalims priimtinų sąlygų kuriant ir vystant bendrą produktą“.
Kaip teigia advokatas, naujus verslus kuriantiems žmonėms dažnai kyla klausimų, susijusių su verslo, inovacijų ir know-how apsauga, todėl vertėtų užtikrinti naujų prekių ženklų, išradimų ir patentinių teisių registraciją, rasti kitas tinkamas priemones intelektinės nuosavybės apsaugai. Startuoliai ieško finansavimo šaltinių savo verslo idėjoms realizuoti, partnerių investicijų pritraukimui, o, juos radus, reikia aptarti abipusiai priimtinas finansavimo ir bendradarbiavimo sąlygas.
Trūksta informacijos
Kalbinti pašnekovai sutinka, kad reikėtų geriau viešinti informaciją apie universitetų bei mokslo centrų teikiamas galimybes verslui.
„Informacijos daug, bet dažnai pasiklystama jos gausoje. Todėl, bendradarbiaujant su KTU, ir kilo mintis surengti konferenciją, kurioje susitiktų mokslas ir verslas, o teisė bei įvairios paramos verslui priemonės jiems pasitarnautų kaip pagalbiniai įrankiai“, – sako vienas iš konferencijos organizatorių, advokatas Liutauras Baikštys.
Konferencijoje bus kalbama apie mokslo ir verslo partnerystės sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius, tolesnio veikimo išvien galimybes. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsakingos už verslo skatinimą bei inovacijų strategijos įgyvendinimą Lietuvoje, pristatys verslo vystymo ir skatinimo priemones, finansavimo šaltinius. Taip pat bus aptarti esminiai intelektinės nuosavybės teisiniai aspektai, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam pradedančiam verslui.
Organizatoriai rengdami konferenciją išsikėlė klausimą: ar tikrai verslas pasinaudoja visomis galimybėmis, kurias šiandien siūlo mokslo technologijų pažanga? „Atsakymų ir naudingų idėjų ieškosime kartu“, – pažadėjo advokatas L. Baikštys.
Konferencija „Inovatyvus verslas: ar visos galimybės išnaudotos“ vyks lapkričio 5 d., ketvirtadienį, 10 val. KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas).
