„Dronai nuolat šmėžuoja oro uostuose, virš saugomų teritorijų ir internete, todėl jie kelia vis didesnį nerimą ne tik daugeliui įstatymų leidėjų, bet ir visuomenei“, – teigia apžvalgininkas Robert Ferris.
JAV Federalinės aviacijos administracija (FAA) siekia riboti oro robotų eksploataciją, tačiau neretai realybė prasilenkia su numatytomis taisyklėmis ne tik dėl nelegalių veiksmų, bet ir spragų įstatymuose. Nepilotuojamos oro transporto priemonės vis dažniau atsiranda ten, kur būti neturėtų – gaisrų gesinimo vietose, oro uostų zonose ir pan. Be to, neramina ir faktas, kad nekenksmingi dronai pamažu perdaromi į grėsmingus autonominius ginklus.
„Stebėtojai industrijoje ir už jos ribų nesutaria kurios taisyklės turėtų būti pritaikytos praktikoje, ir ar jos tikrai įrodytų esančios tik bereikalingas apsunkinimas legaliems vartotojams, besinaudojantiems technologijos pažanga. Dalis ekspertų pripažįsta, kad šiuo metu yra pernelyg mažai informacijos apie tai, kas yra leistina dabar bei kokie pokyčiai laukia netolimoje ateityje, o tai, kai kuriuos potencialius dronų vartotojus, atgraso nuo technologijos įsigijimo.
Dronų panaudojimo rinka rekreaciniais ir komerciniais tikslais auga greitai ir nerodo jokių silpnėjimo ženklų. Vartotojų elektronikos asociacija neseniai pranešė, kad dronų pardavimai JAV, tikimasi, šiemet sieks 105 milijonų dolerių sumą – net penkiasdešimt procentų daugiau nei pernai. Asociacijos teigimu, 700 000 dronų bus parduoti iki metų pabaigos“, – „CNBC“ publikuotame straipsnyje rašo R. Ferris.
Pasak Ohajo valstybinio universiteto profesorės Margot Kaminski, dronų evoliucijoje įdomiausia yra tai, jog technologijos prieinamumas vystosi kur kas greičiau nei įstatymai. O tai, žinoma, ir sukelia daugiausia nesklandumų oro robotų panaudojime.
Vis dėlto problemos slypi ne tik lėktuvų ir oro robotų susidūrimų tikimybėje. Tokie pavyzdžiai kaip ugniagesių darbą trikdžiusi bepilotė skraidyklė, ryšį su pilotu praradęs dronas, kuris sudužo Baltųjų rūmų pievelėje, Vašingtone, bei vasaros viduryje, Konektikuto apylinkėse, eksploatuotas oro robotas su įmontuotu, puikiai veikiančiu, pistoletu – tampa akivaizdžiais pavyzdžiais, akcentuojančiais grėsmę visuomenei, kurią provokuoja aiškių įstatymų stoka.
„Mes primygtinai skatiname FAA apsvarstyti potencialias galimybes, galinčias padėti sustabdyti komercinius dronus, įskaitant ir technologines priemones, pavyzdžiui, skaitmenines tvoras, neleidžiančias dronams įskristi į uždraustas zonas arti oro uostų. Mes nesiūlome jokių konkrečių technologinių sprendimų, tačiau atsižvelgiant į realią grėsmę, kurią kelia neatsakingų piliečių dronai greta gaisrų vietų bei oro uostų, FAA, pagal jiems suteiktus įgaliojimus, turėtų apsvarstyti visas įmanomas galimybes“, – teigia Adam Schiff, aktyvistas pateikęs prašymą FAA dėl skaitmeninių tvorų realizavimo galimybės.
Visgi yra ir prieštaringų nuomonių, pavyzdžiui, oreivystės ir astronautikos profesorius Masačiusetso technologijos institute John Hansman nemano, kad GPS ryšį ribojančios skaitmeninės tvoros būtų naudingos.
Žinoma, FAA randa metodų vykdyti teisinę oro robotų eksploatavimo kontrolę, tačiau, anot ekspertų, dauguma įstatymų primena padriką taisyklių kratinį. Federalinės aviacijos administracija jau išleido kelias griežtas gaires operatoriams, tačiau ketina jas dar labiau sugriežtinti. FAA tikisi pateikti galutinį įstatymų „variantą“ šių metų pabaigoje.
Pagal esamas taisykles, bet kuris oro robotas, sveriantis daugiau nei 55 svarus ir naudojamas ne komerciniams tikslams yra priskiriamas orlaivių kategorijai. Taisyklės draudžia dronams būti arti lėktuvų, pakilti į aukštesnį nei 400 pėdos aukštį, paleisti mechanizmą iš akių ir t. t. Bet koks skraidantis prietaisas sunkesnis nei 24,9 kg (55 svarai) turi būt sertifikuotas ir valdomas piloto, turinčio licenciją.
John Hansman manymu, dronų dydis sukelia sunkumų tikslių taisyklių numatymui, kadangi sąvoka „dronas“ apima ne tik „sunkiąją oro robotų artileriją“, galinčią sverti kelis šimtus kilogramų, bet ir žaislinius „mikro“ dronus.
Vis dėlto Margot Kaminski teigia, kad nors įstatymų priėmimo uždelsimas žmonėms jau kainavimo ne vieną dešimtį prarastų darbo vietų, pernelyg greiti sprendimai taip pat galėtų turėti daugiau žalos nei naudos.