Kokių specialistų reikės artimiausiame dešimtmetyje? Šį klausimą sprendžia daugelis pasaulio šalių, kurios jau dabar susiduria su darbo jėgos trūkumu: pasaulinei darbo rinkai reikalingi kūrybingi kompiuterių mokslų specialistai. Ne išimtis ir Lietuva. Daugelis ekspertų įsitikinę, kad ilgainiui ir čia pritrūksime motyvuotų bei lanksčiai savo gebėjimus galinčių pritaikyti profesionalų.
Kokių specialistų reikės artimiausiame dešimtmetyje? Šį klausimą sprendžia daugelis pasaulio šalių, kurios jau dabar susiduria su darbo jėgos trūkumu: pasaulinei darbo rinkai reikalingi kūrybingi kompiuterių mokslų specialistai. Ne išimtis ir Lietuva. Daugelis ekspertų įsitikinę, kad ilgainiui ir čia pritrūksime motyvuotų bei lanksčiai savo gebėjimus galinčių pritaikyti profesionalų.
„Switch!“ © DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Apie ateities specialistų perspektyvas ir jų poreikį bei būsimus patrauklius darbo rinkai profesionalus konferencijoje „switch!“ diskutavo Europos Parlamento narys, konferencijos „switch!“ sumanytojas Antanas Guoga, ZED pasaulinės Direktorių valdybos, „Unitronics Telecomunicaciones“ ir „Mevion Technologies“ valdybos narys, Skaitmeninių technologijų ir meno universiteto patikėtinių tarybos valdybos narys bei Investicijų komiteto „Fond-TCB PYME“ narys Jorge Calderonas, Atvirosios prieigos valdymo vadovas Kauno technologijos universitete Kęstutis Morkūnas, „Nestle Baltics“ korporatyvinių reikalų direktorė Baltijos šalims Ariana Rastauskaitė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Informavimo ir administravimo skyriaus vedėja Lina Vaitkutė ir „CoderDojo“ fondo generalinė direktorė Mary Moloney.
Situacija nedžiugina, konstatavo ekspertai: yra daug jaunų ir darbo negaunančių žmonių, tačiau tuo pat metu rinkoje trūksta puikias kvalifikacijas turinčių ir su moderniosiomis technologijomis galinčių dirbti specialistų.
Jaunuolių problemas sprendžia net kompanijos
Jaunimo nuo 18–25 m. nedarbas Europoje siekia apie 22 proc., taigi norėdama jiems padėti įsidarbinti kompanija „Nestle“ sukūrė iniciatyvą „Aljansas Jaunimui“, kurios metu pristatomos jaunimo užimtumo iniciatyvos. Jomis siekiama pakeisti jaunuolių nedarbo rodiklius ir prisidėti prie jo mažinimo Europoje.
„Norime suteikti jiems papildomų įgūdžių, kad jie galėtų prisijungti prie darbo rinkos. Norime, kad jaunuoliai turėtų daugiau galimybių ir prisidėtų prie pokyčių visuomenėje. Prie šios iniciatyvos prisijungia ne tik mūsų kompanija, bet ir kitos pasaulinio garso verslo įmonės, kurių šiuo metu yra daugiau nei du šimtai“, – teigė A. Rastauskaitė ir pridūrė, kad nors pirmuosius rezultatus jau galima matyti, jų reikia dar geresnių. Jos nuomone, politiniu lygiu daugiausia dėmesio reikėtų skirti mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimui.
A. Rastauskaitė patvirtino, kad kol šios dvi skirtingos institucijos nesusišnekės, tol universitetus paliks specialistai, ne visada tinkantys ir galintys prisijungti prie darbo rinkos: „Studijų programų kūrėjai turėtų daugiau tartis su verslo įmonėmis, į kurias ateina dirbti jų darbuotojai“, – teigė A. Rastauskaitė. „Nestle“ kuruojamos iniciatyvos pagrindą sudaro programa, turinti keturias dalis: visų pirma, jaunuoliai apmokomi, kaip kurti savo gyvenimo aprašymus ir kaip iškomunikuoti savo gebėjimus ir stipriąsias puses, jiems aiškinama, kaip ieškoti darbo, kaip pasirengti darbo pokalbiui ir kaip tinkamai išnaudoti socialinius tinklus. Kad universitetuose parengti specialistai ne visada atitinka rinkos poreikius, tvirtino ir Atvirosios prieigos valdymo vadovas Kauno technologijos universitete K. Morkūnas, tačiau jo nuomone konfrontacija tarp mokslo ir verslo yra sena ir nieko nestebina. Jo organizacijos tikslas – pastatyti tiltą tarp dviejų atskirų pasaulių – akademikų ir verslo.
„Mes bandome sutaikyti poreikius mokslininkų, kurie sako, kad inovacijai sukurti jiems reikia daug laiko, ir verslo, kuris nori visko čia ir dabar. Mes siekiame, kad tarp šių kelių skirtingų pasaulių atsirastų sinergija, kad jie bandytų susišnekėti“, – teigė K. Morkūnas. Pozityviu specialistų rengimo pavyzdžiu jis laiko vienos programėlių dirbtuves „App Camp“, kuriose dalyvaujantys studentai su programuotojais sprendžia verslo kompanijų iškeltus iššūkius, kilusias problemas.
Pasak K. Morkūno, įmonės jam yra patekusios apie 260 iššūkių, kurie nuolat sprendžiami programėlių dirbtuvėse. Iš visos šios veiklos, minėjo jis, kyla ir startuolių, ir parduodamų produktų, o jauni žmonės, studentai paskatinami dirbti, domėtis savo profesine sritimi ir pamatyti, kad ši veikla gali būti sėkminga. Jo nuomone, stengtis turi ne tik universitetai, bet ir verslo įmonės, kurios gali nurodyti gaires, kokių specialistų jiems reikės ateityje, aprūpinti idėjomis praktiniams darbams, pasiūlyti mentorius, kursinių ir baigiamųjų darbų temas, parodyti būsimas darbo vietas.
Kompiuterių mokslas ne „sausas“, o kūrybingas
Kai kurios verslo įmonės tiesiog nebetenka kantrybės. Tai buvo priežastis, kurios vedamos keletas tarptautinių kompanijų įsteigė Skaitmeninių technologijų ir meno universitetą.
„Kompanijos pamatė, kad naujus specialistus išmokyti ne tik sudėtinga, bet ir ilgai trunka, daug kainuoja. Tada ir nusprendėme steigti savo universitetą, kuriame jau dabar mokosi apie tūkstantis studentų“, – sakė Jorge Calderonas. Šis kompanijų noras pagrįstas tuo, kad jos neranda tinkamų darbuotojų. Kaip bėdą jis įvardijo tai, kad maždaug pusė žmonių mano, jog kompiuterių mokslai yra neįdomūs ir todėl nesiryžta jų studijuoti, o jų matematikos, fizikos gebėjimai yra vargani. Dėl to, pavyzdžiui, Ispanijoje iš kompiuterių mokslų studijų programų apie 30 proc. studijuojančiųjų iškrenta.
„Mes esame praktiški ir akcentuojame tik tai, ko išties reikia darbo rinkai ir kompanijoms, kurios samdo mūsų parengtus darbuotojus. Dėl to labai rūpinamės infrastruktūra, taip pat ieškome pačių geriausių profesorių, studijų metu duodame daug praktinių realių užduočių“, – teigė ekspertas. Šis universitetas, kaip paaiškėjo, bendradarbiauja su Vilniaus Dailės Akademija. „Mes siekiame išugdyti trijų krypčių specialistus: vieni turi išmanyti kompiuterių mokslus, kiti – verslą, treti – būti kūrybingi ir gebantys dirbti su projektais. Tik šių trijų rūšių specialistai, gebantys susikalbėti, gali sukurti pačius geriausius produktus“, – teigė J. Calderonas.
Siūlo pratinti nuo mažų dienų
Diskusijoje ne kartą nuskambėjus minčiai, kad daugelis kompiuterių mokslus laiko nuobodžiais, sunkiais, ne visiems prieinamais, reikalaujančiais ypatingų proto galių, kai kurie ekspertai tikina, kad šis įsigalėjęs stereotipinis požiūris gali pasikeisti tik tuo atveju, jei prie technologijų bus pratinamasi nuo pat vaikystės. Tuo tiki „CoderDojo“ fondo generalinė direktorė M. Moloney.
Jos organizacijos tikslas – sukurti pasaulinį judėjimą, kuriame savanoriai steigtų programavimo užsiėmimus jauniems žmonėms nuo 7 iki 17 metų. Šiose užsiėmimuose vaikai ir paaugliai mokytųsi koduoti, kurti interneto svetaines, mobiliąsias programėles, žaidimus, taip pat pažintų ir mokytųsi apie technologijas neformalioje kūrybingoje aplinkoje. Negana to, tai – puiki proga susipažinti su žmonėmis, kuriems rūpi tie patys arba labai panašūs dalykai. „Norime vaikams parodyti, kad technologijos nėra toks nuobodus ir tik moksliukams skirtas dalykas: dėl to mes tiriame ir nagrinėjame daiktų interneto pavyzdžius, žaidžiame su dronais ir kitomis technologinėmis naujovėmis. Siekiame, kad ši sritis atrodytų „kieta“, – teigė M. Moloney. Jos nuomone, jei būdami maži vaikai pripras prie šių naujovių, tuo jiems bus paprasčiau mokytis kompiuterių mokslo ir kitų techninių specialybių jiems užaugus: jie supras ne tik technologijų pasaulį, bet ir greitai perpras naujuosius prietaisus bei jų panaudojimo būdus.
„Kai kurie vaikai jau dabar geba sukurti tokius projektus, kurie nustebina visą pasaulį. Dalis jų kūrybos vaisių tampa startuoliais, jie pristatinėja savo sukurtus produktus ir rimtais veidais dalija savo vizitines korteles“, – teigė fondo vadovė ir pridūrė, kad visa ši veikla padeda jiems išlaikyti kūrybingumą, tapti drąsesniais ir labiau savimi pasitikinčiais, aktyviais ir pilietiškais, juk ne bet kuris vaikystėje pradėjo spręsti pasauliui svarbius klausimus ir ieškoti kūrybingų išeičių iš kylančių problemų. Ji pabrėžė tikinti, kad didžioji dalis šiuos užsiėmimus lankančių vaikų tikrai ilgainiui įsteigs savo inovatyvius ateities verslus: jie to mokosi nuo pat vaikystės. Ši iniciatyva netrukus turėtų būti įgyvendinta ir Lietuvoje, teigė A. Guoga: „Mes rengiamės atidaryti biurus visose šalyse ir organizuoti šiuos renginius vaikams. Stengsimės, kad tas technologijų pasaulis jiems nebūtų svetimas, kad jie suprastų, kaip daug kas veikia aplink. Kadangi mūsų šalis nėra labai didelė, tai mūsų galia slypi mūsų sugebėjimuose. Tik taip mes išsilaikysime“, – sakė europarlamentaras.
Tai – ateitis
„Nemanau, kad bus reikalingi tik žmonės, kurie mokės profesionaliai naudotis kompiuteriais, reikės daug daugiau specialistų, tačiau tie, kurie mokės programuoti, kurti dizainą, galės geriau gyventi ir turės pranašumą prieš kitus, gyvenančius Lietuvoje“, – sakė A. Guoga. Jis tvirtino, kad ilgainiui gyvensime geriau ir paprasčiau: technologijos turėtų sutaupyti daug darbo laiko, kurį galėsime praleisti su savo šeima, vaikais, šunimis. Jis žada, kad ši evoliucija bus labai greita ir kad jai reikia pasirengti.
Paklaustas, ar moka programuoti, A. Guoga atsakė to daryti gerai nemokantis ir pridūrė, kad ne visada čia yra esmė, mat pasaulyje reikia ir žmonių, turinčių idėjų: „Aš beveik nieko nemoku, bet esu sėkmingas. Moku labai mažai, tačiau sugebu parinkti tuos žmones, kurie labai gerai dirba. Su stipria komanda mes galime keisti pasaulį, daryti didelius projektus ir nugalėti. Jei bandyčiau viską mokėti, tikriausiai gyvenime to nepadaryčiau“, – sakė jis.
