Pavasarį transporto ir robotikos industrijas apskriejo žinia, kad „Uber“ ir Carnegie Mellon universitetas (CMU) sujungė jėgas, siekiant plėtoti naująsias technologijas, kurios padėtų įgyvendinti saugaus bei patikimo transporto viziją. „Esame laimingi prisijungdami prie Pitsburgo bendruomenės ir galėdami bendradarbiauti su ekspertais iš CMU, kurių techninių žinių bagažas, ypač robotikoje yra neįkainojamas.
Pavasarį transporto ir robotikos industrijas apskriejo žinia, kad „Uber“ ir Carnegie Mellon universitetas (CMU) sujungė jėgas, siekiant plėtoti naująsias technologijas, kurios padėtų įgyvendinti saugaus bei patikimo transporto viziją. „Esame laimingi prisijungdami prie Pitsburgo bendruomenės ir galėdami bendradarbiauti su ekspertais iš CMU, kurių techninių žinių bagažas, ypač robotikoje yra neįkainojamas. Būdami pasauliniais urbanistinio transporto plėtros lyderiais turime unikalią galimybę investuoti į naująsias technologijas, siekiant saugumo bei produktyvumo žmonių ir daiktų sąveikos srityje. Šis bendradarbiavimas bei „Uber Advanced Technologies Center“ sukūrimas yra ilgalaikė investicija, atspindinti ilgalaikius kompanijos tikslus“, – pranešime spaudai tuomet teigė vyriausias produkto plėtros vadovas Jeff Holden.
Tačiau akivaizdu, kad ambicingų idėjų nestokojančiai kompanijai ir bendradarbiaujantiems mokslininkams „paprastų“ idėjų pasirodė permažai. Norėdama žengti „koja kojon“ su inovacijomis „Uber“ užsibrėžė naują tikslą – pradėti autonominių automobilių projektavimą. Kompanija mano, kad jų pristatomi autonominiai automobiliai mestų iššūkį visam tradiciniam transporto sektoriui ir taptų naujųjų technologijų progreso įrodymu. Anot „Uber“ generalinio direktoriaus Travis Kalanick, autonominiai taksi automobiliai suformuotų naujus motorinių transporto priemonių naudojimo dėsnius – krentant važiavimo tarifams (robotams nereikia sveikatos draudimo ir mėnesinio atlyginimo) išnyktų poreikis turėti nuosavą automobilį, nes naudotis taksi paslaugomis būtų kur kas pigiau bei patogiau.
Po to, kai šių metų vasarį pasirodė informacija apie „Uber“ ir CMU bendradarbiavimą, detalės apie sąjungos projektą bei numatomus darbus atskleistos nebuvo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad kompanija pasamdė virš keturiasdešimt NREC (Nacionalinis robotų inžinerijos centras, priklausantis CMU robotikos institutui) mokslininkų ir tyrėjų, kurių tarpe taip pat atsidūrė ilgalaikę darbo patirtį mokslo srityje turintis Tony Stentz.
Boris Sofman teigimu, „Uber“ sprendimas bendradarbiauti su CMU yra sumanus ir daug žadantis. Pasak „Anki“ įmonės, gaminančios žaislines autonomines mašinėles, įkūrėjo ir buvusio Carnegie Mellon universiteto studento, kompanijos pasirinkta strategija iš tiesų gali duoti naudos savaeigių transporto priemonių kūrime. „Uber“ pasirinko tinkamiausią partnerį.
Carnegie Mellon robotikos institutas – vienas pirmaujančių centrų, stebinančių sparčia ir „apčiuopiama“ naujųjų technologijų plėtra. Verta paminėti ir tai, kad CMU yra pirmasis universitetas pateikęs doktorantūros studijų programą robotikos srityje. O NREC patirtį įrodo stebinantys laimėjimai autonominių automobilių kūrime. Beveik prieš dešimtmetį, 2007 metais, kai savarankiškos mašinos daugeliui dar siejosi su fantastika ar mistika, NREC sukurtas autonominis automobilis „Chevy Tahoe“ laimėjo „DARPA Urban“ iššūkį. Net šiandienos lyderė, intensyviai savaeigių transporto priemonių kūrimą skatinanti korporacija „Google“, pirmuosius žingsnius taip pat žengė su CMU. „Tai ne todėl, kad mes gerai dirbame, tai todėl, kad mes esame protingi. O Dieve, juk mes pradėjome labai anksti, buvome atkaklūs ir strategiški, todėl ir sukūrėme šią „armiją“, – spaudai sakė CMU Bandomosios Robotikos centro direktorius William „Red“ Whittaker.
Vis dėlto „Uber“ ir Carnegie Mellon universiteto sąjunga, o taip pat ir masinis talentingų kūrėjų įdarbinimas, sukėlė diskusijas, analizuojančias korporacijų veiklą, pasekmes ir naujų talentų žlugimą.
Verta prisiminti, kad, pavyzdžiui, 2013 metais „Google“ įgijo teises į aštuonias naujas, daug žadančias robotikos firmas. Po to, kompanijos nustojo dalintis bet kokia informacija apie vykdomą veiklą. Tokios bendrovės kaip „Amazon“ ir „Apple“ procesus, susijusius su robotų technika bei naujosiomis technologijomis, taip pat laiko didele paslaptimi.
Kūrybinis paslaptingumas, žinoma, yra suprantamas, juk nieks nenori išduoti „stebuklingų formulių“, galinčių pakeisti rytdieną. Tačiau pernelyg puoselėjamas slaptumas skatina nežinomybės ir nesaugumo pojūtį, kuris daugeliui, ir taip bauginančioje srityje, kuri vis dažniau pasiekia žmones kasdienybėje, pradeda kelti paniką. Be to, pasak ekspertų, nutylėjimas bei uždarumas motyvuoja privataus sektoriaus stagnaciją. „Yra šimtai, iš tiesų – šimtai, robotikos ekspertų Silicio slėnyje, neįtikėtinai talentingų žmonių, kurie nėra susiję su robotų technikos bendruomenių veikla“, – teigia SRI International direktorius ir Silicio slėnio pramonės robotų grupės prezidentas Rich Mahoney. Anot jo, negatyvius veiksnius skatina didelės korporacijos, pvz., „Google“, „Uber“. „Kas yra jaunųjų kartų lyderiai? Kas robotų pasaulyje yra Bill Gates ir Steve Jobs? Šios kompanijos („Google“, „Uber“ – aut. past) turi tiek daug išteklių, kad gali tiesiog eiti ir samdyti talentus tuntais. Jeigu jie suderina talentą su jam tinkamo produkto gamyba – jie gali padaryti kažką ypatingo. O jeigu ne, jie tik pašalina gerus žaidėjus iš rinkos“, – mano R. Mohoney.
Universitetai? Jų (ir kitų akademinių institucijų) atžvilgiu rinkos ekspertų nuomonės taip pat kontraversiškos. Neretai manoma, kad universitetams trūksta elementarios praktikos. „Dažnas profesorius pusę savo laiko praleis rašydamas pasiūlymus, kuriais bandys tik pateisinti atliekamų tyrimų naudą“, – sako Boris Sofman. Juk iš tiesų, nepaisant to, jog idėja realizuoti autonominius automobilius gimė „akademiniu būdu“, bet į kelius priemonę išleido korporacija, o tiksliau – „Google“.
Taigi, ar vis dėlto teisūs yra tie, kurie mano, jog robotų technikos ateitis yra komercinių įstaigų rankose? Ar universitetai praras potencialius dėstytojus bei išradėjus, nes juos pasiverš bendrovės?
Stanfordo universiteto Dirbtinio intelekto laboratorijos profesorius ir „Google“ autonominio automobilio projekto sumanytojas Sebastian Thrun teigia, kad vien parašyti mokslinį darbą nepakanka. Kitaip tariant, akademinių įžvalgų neužtenka. „Baigiantis dienai, tie produktai turi būti sukurti ir nepriekaištingai pateikti rinkai“, – teigia profesorius ir tvirtina manantis, kad robotų technikos industrija pasiekė lūžio tašką. Robotai „išlenda“ iš mokslinių teorijų, sąvokų, straipsnių. Jie tampa realybe.
O kompanija „Uber“, jau įdarbinusi virš keturiasdešimt mokslininkų, vis dar tęsia darbuotojų paiešką bei atlieka bandymus, kurie, tikimasi, ateityje padės sukurti autonominę transporto priemonę, pateisinančią kūrėjų ir šalininkų lūkesčius.
