Debesų kompiuterijos pagrindu plėtojami sprendimai visam IT sektoriui kas metus sukuria vis didesnę pridėtinę vertę. Šiuo metu jau galima drąsiai teigti, kad bene pagrindiniais elektroniniais įrenginiais, kurie visuomenei leido greitai perprasti ir įvertinti „debesies“ principus, tapo ne kas kita, o išmanieji telefonai bei planšetiniai kompiuteriai.
Debesų kompiuterijos pagrindu plėtojami sprendimai visam IT sektoriui kas metus sukuria vis didesnę pridėtinę vertę. Šiuo metu jau galima drąsiai teigti, kad bene pagrindiniais elektroniniais įrenginiais, kurie visuomenei leido greitai perprasti ir įvertinti „debesies“ principus, tapo ne kas kita, o išmanieji telefonai bei planšetiniai kompiuteriai. Būtent šių daugiafunkcinių įrenginių atsiradimas bei kartu su tuo akivaizdžiai išaugęs vartotojų mobilumo poreikis tarsi sukūrė debesų kompiuterijos prekinį ženklą.
Šiame plėtros etape „debesies“ sprendimai tapo bene pagrindiniu produktyvumo įrankiu, kuris tiek verslo, tiek privačiam segmentui leidžia įvairios paskirties darbus atlikti kur kas efektyviau ir visiškai nepriklausomai nuo esamos geografinės vietovės. Tai labai įprastas ir dažnai sutinkamas, tačiau abstraktus debesų kompiuterijos rinkos segmentui apibūdinti naudojamas teiginys. Vis dėlto tuo remiantis tiksliai negalima įvertinti, kokios tendencijos iš tikrųjų vyrauja „debesies“ rinkoje. Norėdami išsklaidyti šias abejones, pateikiame dešimt svarbiausių faktų apie šiuo metu debesų kompiuterijos industrijoje vyraujančias tendencijas.
1. Debesų kompiuterijos rinkos dydis
„Global Industry Anlyst, Inc“ teigia, kad 2017 metais debesų kompiuterijos pagrindu kuriamų paslaugų rinkos vertė pasieks 127 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu „Centaur Partners“ atliktas tyrimas ypatingai geras prognozes numato debesų kompiuterijos kaip programinės įrangos paslaugos SaaS (angl. Software as a Service) rinkai. Pasak „Centaur Partners“, SaaS teikiamų paslaugų rinkos vertė, 2011 metais siekusi 13,5 mlrd. JAV dolerių, iki 2016 metų turėtų išaugti iki 32,8 mlrd. JAV dolerių. Toks spartus SaaS rinkos vertės augimas aiškiai nurodo, kad programinės įrangos, veikiančios „debesyje“, panaudojimo lankstumu pasitiki vis daugiau verslo bendrovių.
2. „Debesis“ keičia programinės įrangos kūrimo modelius
Kadangi susidomėjimas SaaS sprendimais nuolatos auga, tampa akivaizdu, kad debesų kompiuterija šiuo metu taip pat aktyviai prisideda prie programinė įrangos kūrimo, jos platinimo bei licencijavimo modelio pasikeitimų. Tai padeda ne tik paspartinti norimos programinės įrangos įsigijimo bei jos paruošimo naudojimui procesus, tačiau taip pat kaip reikiant apriboja piratavimo skaitmeninėje erdvėje galimybes. Vis dėlto, nors SaaS sprendimai yra minimi ir naudojami dažniausiai, debesų kompiuterija analogiškai įnešė akivaizdžių pasikeitimų ir verslo įmonių IT infrastruktūros ar jos platformų bei duomenų bazių kūrimo procese, taikant tokius „debesies“ paslaugų modelius, kaip IaaS, PaaS ar DBaaS.
3. Susidomėjimas infrastruktūra kaip paslauga (IaaS) taip pat populiarėja
Kita labai svarbi debesų kompiuterijos plėtros kryptis – infrastruktūra kaip paslauga IaaS (angl. Infrastructure as a Service). IaaS paslaugas šiuo metu dažniausiai renkasi pakankamai gerai rinkoje įsitvirtinusios kompanijos. Pavyzdžiui, „Ovum“ prognozuoja, kad ir toliau išliekant tokiam susidomėjimui IaaS sprendimais, jau 2016 metais net 80 % įmonių savo versle naudos „debesies“ infrastruktūros kaip paslaugos sprendimus. Tuo tarpu tyrimų bendrovė „Gartner“ tvirtina, kad pasaulinės IaaS sprendimų rinkos išlaidos šiais metais padidėjo net 32,8 % ir dabar sudaro net 16,5 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto, rinkos ekspertai pabrėžia, kad IaaS populiarėjimas įtakoja spartų duomenų perdavimų tinklų apkrovos didėjimą, todėl renkantis debesų kompiuterijos paslaugų tiekėją svarbu įvertinti net ir pačias mažiausias dedamąsias.
4. Hibridiniam „debesiui“ dažniausiai teikiama pirmenybė
Šiais metais „RightScale“ atlikta apklausa debesų kompiuterijos tema atskleidė, kad net 55 % planuojančių versle diegti debesų kompiuterijos sprendimus riktųsi hibridinį modelį. Analogiškai, tokios pačios nuomonės laikosi ir tos bendrovės, kurios net ir šiuo metu naudoja „debesies“ sprendimus. Ši apklausa taip pat atskleidė, kad tik 14 % procentų apklaustųjų yra pasiryžę visą savo skaitmeninę informaciją saugoti viešajame „debesyje“, tačiau ji vis tiek būtų patikima ne vienam, o bent kelioms debesų kompiuterijos sprendimus teikiančioms bendrovėms. Tokios tendencijos parodo, kad verslo segmento klientai kol kas nėra linkę pilnai pasitikėti debesų kompiuterijos saugumu.
5. Debesų kompiuterija keičia įmonių požiūrį į IT skiriamas išlaidas
„Debesies“ paslaugų sprendimams skiriamos išlaidos kiekvienais metais nuosekliai auga, o tai, žinoma, taip pat keičia verslo įmonių požiūrį į ankščiau buvusį populiarų tradicinį IT ūkio priežiūros modelį. Kitaip sakant, bendrovės tiki, kad IT infrastruktūros išlaidas galima sumažinti jos priežiūrą patikėjus tikriesiems specialistams bei atsisakant iki šiol buvusių atitinkamų darbuotojų etatų.
Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad iki 2018 metų įmonių debesų kompiuterijai skiriamos išlaidos sudarys apie 11 % visų IT išlaidų. Kadangi šiuo atveju kalbama apie verslo įmones, net neabejojama, kad labiausiai prie šių išlaidų augimo prisidės susidomėjimas IaaS ir PaaS „debesies“ sprendimais.
6. SMAC techninių sprendimų visuma populiarėja dėl „debesies“
Lietuvoje sutikti ką nors naudojant terminą SMAC (angl. social, mobile, analytics, cloud), kuris apjungia socialinių tinklų, mobiliųjų įrenginių, duomenų analitikos ir „debesies“ techninius sprendimus kol kas sunku. Vis dėlto atliekami tyrimai rodo, kad esminė SMAC populiarumą lemianti priežastis yra ne kas kita, o debesų kompiuterija. Net 53 % „IDG“ rinkos tyrime dalyvavusių asmenų pabrėžė, kad spartus SMAC techninių sprendimų visumos populiarumo augimas yra susijęs su debesų kompiuterijos paslaugų kuriama pridėtine verte.
7. Sąnaudų taupymas ir integracijos į rinką laikas
Galima rasti begalę priežasčių kodėl debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos yra tinkamos ir reikalingos vienai ar kitaip kompanijai, tačiau yra kelios aiškiai matomos tendencijos, kurios tokiems techniniams sprendimas leido išpopuliarėti. Tyrimų bendrovės „451 Research“ atliktas tyrimas parodė, kad laiko sąnaudos ir išleidžiamų pinigų kiekis yra esminiai faktoriai, kurie yra svarbūs plėtojant bet kurį verslą. Būtent šie aspektai yra neatsiejama debesų kompiuterijos sprendimų dalis. Taigi „debesis“ vis dažniau tampa jei ne rinkos senbuvių, tai bent jau naujų verslo rinkos žaidėjų pagrindiniu koziriu, kuris leidžia greitai kurti norimus sprendimus bei paslaugas.
8. Viešoji debesų kompiuterija kol kas išlieka populiaresnė
Jau anksčiau minėta „RightScale“ atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu rinkoje dominuoja viešoji debesų kompiuterija. Net 93 % šios apklausos dalyvių teigė naudojantys „debesies“ sprendimais, o net 88 % iš jų patvirtino, kad naudojasi viešąją debesų kompiuterija. Šios tendencijos leidžia manyti, kad didesnis viešojo „debesies“ populiarumas labiausiai susijęs su patraukliomis paslaugų kainomis. Tuo tarpu privataus „debesies“ kūrimas reikalauja ne tik didesnių pradinių išlaidų, bet ir specifinių techninių žinių.
9. Debesų kompiuterijos duomenų centrų apkrova nuolat auga
„Cisco“ prognozuoja, kad jau 2018 metais net 78 % visos sukuriamos apkrovos, teikiant įvairias paslaugas ir sprendimus, aptarnaus ne kas kita, o debesų kompiuterijos pagrindu veikiantys duomenų centrai. Nors iki pat 2018 metų taip pat prognozuojama ir dvigubai padidėjusi įprastinių duomenų centrų apkrova, „debesies“ pagrindu veikiantiems duomenų centrams tenkančios apkrovos turėtų patrigubėti.
10. „Amazon Web Service“ dominuoja viešojo „debesies“ rinkoje
„Amazon“ ir jų AWS (angl. Amazon Web Service) teikiami viešieji debesų kompiuterijos paslaugų sprendimai neabejotinai dominuoja rinkoje. Jau aptartos „RightScale“ apklausos metu paaiškėjo, kad „Amazon“, kaip savo viešojo „debesies“ tiekėją, yra pasirinkę net 50 % apklaustųjų. Tuo tarpu antroje vietoje rikiuojasi „Microsoft“ ir jų „Azure“ teikiami IaaS ir PaaS debesų kompiuterijos sprendimai, tačiau nei vienam iš jų neatitenka didesnė nei 19 % viešojo „debesies“ rinkos dalis.
