Vanas Williamsas, vykdantysis JAV debesų inžinerijos milžinės „Virtustream“ informacijos
direktorius ir plėtros centro Lietuvoje vadovas, ne tik negaili pastabų Baltijos šalių vyriausybėms
pritraukiant užsienio kapitalą, bet ir tvirtina, kad didžiausias verslo turtas – universitetuose atrasti
ir išugdyti inovatyvūs darbuotojai.
Vanas Williamsas, vykdantysis JAV debesų inžinerijos milžinės „Virtustream“ informacijos direktorius ir plėtros centro Lietuvoje vadovas, ne tik negaili pastabų Baltijos šalių vyriausybėms pritraukiant užsienio kapitalą, bet ir tvirtina, kad didžiausias verslo turtas – universitetuose atrasti ir išugdyti inovatyvūs darbuotojai.
Rugsėjo 24–25 dienomis Vilniuje ir Kaune pirmą kartą Baltijos regione vyks forumas anglų kalba „Developing Talents for Innovation-based Economies“ („Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“), kur žymiausi pasaulio, Lietuvos verslo bei mokslo atstovai diskutuos, kaip skatinti talentų ugdymą, kelti mokymo kokybę, plėsti inovacijas bei sutvirtinti šiuolaikinio verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą.
Svarbi renginio dalis vyks KTU „Santakos“ slėnyje Kaune – panelinė diskusija „Making New Knowledge Work for Business and Society“.
Vienas iš pranešėjų V. Williamsas, kalbėdamas apie Europos Komisijos (EK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Kauno technologijos universiteto (KTU), Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) organizuojamą renginį, sako, kad šis forumas – tai galimybė sumažinti pleištą, vis dar skiriantį verslą ir universitetus.
– Esate plėtros centrų JAV, Indijoje ir Lietuvoje vadovas. Kodėl tokia didelė korporacija kaip „Virtustream“ pasirinko mažą Baltijos šalis – Lietuvą? – paklausėme V. Williamso.
– Mūsų istorija su Lietuva prasidėjo prieš keletą metų. Pirmą kartą jūsų šalis mums buvo pristatyta, kaip turinti patikimą ir gerą reputaciją, kurią ji, be abejo, susikūrė pati. Čia radome verslo plėtros kultūrą, kuri puikiai susipynė su mūsų komandomis, dirbančiomis JAV. Nemažas universitetų skaičius ir didelis jų dėmesys į nuolatinį švietimo ir mokymo tobulinimą Lietuvoje sukūrė stiprią ir techniškai patyrusią darbo jėgą, kurios mums reikėjo. Pasakysiu atvirai: atvykęs į mūsų biurą Kaune, jaučiuosi tarsi būčiau tikrame Silicio slėnio startuolyje. Be abejo, prie mūsų atėjimo labai prisidėjo ir „Investuok Lietuvoje“ programa.
– Esate sukaupęs daugiau kaip 25 metų patirtį inovatyvių technologijų versle. Kuo verslui svarbios universitete gimstančios inovacijos ir išradimai?
– Vienas iš didžiausių iššūkių verslui, kaip ir universitetams, yra išlikimas šiuolaikišku ir aktualiu. Pokyčių tempas auga eksponentiškai – kasdien atsiranda tiek daug tiesiog revoliucinių išradimų, ir net didžiulės korporacijos kovoti su šiuo progresu ne visada suspėja. Tai reiškia, kad mums nuolat reikia naujų idėjų, šviežių perspektyvų, kūrybinio mąstymo ir naujų mokslinių tyrimų. Tai galima pasiekti tik per stipresnę partnerystę tarp verslo ir universitetų bendruomenių.
– Verslui reikia naujų talentų. Didžioji dalis jų „slepiasi“ universitetuose. Kaip jūsų kompanija juos atranda, koks geriausias būdas tai daryti ir kada – reikia juos stebėti besimokančius ar ieškoti tarp absolventų?
– Talentus turime surasti kartu – kuo anksčiau, tuo geriau. Netgi prieš jiems patenkant į universitetus. Pavyzdžiui, mes investuojame į vieną mokykloje dėstomą robotikos programą Kaune. Jau dabar kai kurie moksleiviai atskleidė savo gabumus, kurdami programinę įrangą ir demonstruodami savo loginius gebėjimus.
Į tokius moksleivius verslas turi investuoti jau šiandien – būtina skatinti ir ugdyti jų talentą. Praėjusiais metais mes turėjome 8 praktikantus iš KTU, amžiumi nuo pirmakursio iki paskutiniųjų metų studentų. Ši jų praktika buvo fantastiška patirtis tiek jiems, tiek mums.
Ko šiandien trūksta – partneryste paremtos sistemos tarp universitetų ir verslo, kaip identifikuoti, apmokyti ir ugdyti. Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos aš nuolat girdžiu iš studentų praktikantų – savo karjeros metu jie nori dirbti eilei verslo kompanijų ir turėti skirtingą patirtį, kuri jiems padėtų tapti pasiruošusiems bet kokiam darbui.
– Tyrimai rodo, kad pleištas tarp verslo ir universitetų bendradarbiavimo vis didėja. Ir tai vyksta visame pasaulyje. Kaip galėtume sustabdyti šią problemą? Koks valstybių valdžių vaidmuo šiame procese?
– Didėjantis atotrūkis yra tikrai simptominis ir kyla iš tikslų skirtumo tarp verslo ir akademinės bendruomenės. Arba tiksliau iš įsitikinimo, kad šie tikslai turi būti skirtingi. Verslas siekia maksimalaus pelno investicijų grąžos. Bet kuris technologinis universitetas šioje situacijoje sakytų, kad jo misija yra „teikti mokslinių tyrimų pagrindu studijas tarptautiniu lygiu, siekiant sukurti ir perduoti žinias ir naujoviškas technologijas“.
Nors tai skamba labai skirtingai, aš siūlyčiau abu objektus suartinti. Tai turėtų įvykti, kai verslo bendruomenė įsisąmonins, kad jų darbuotojai yra vienintelė ir svarbiausia investicija. Tai bendrovės turtas, o rasti talentingus, protingus, išsilavinusius ir visą gyvenimą besimokančius darbuotojus, turėtų būti pats svarbiausias uždavinys jų žmogiškojo kapitalo strategijoje. Be to, kai verslas paragaus prasmingų strateginių santykių su universiteto bendruomenės vaisių, pastaroji galės sukurti tvirtą tinklą talentingų studentų, pasirengusių užpildyti svarbiausias darbo vietas versle. Tik šie studentai gebės atlikti tyrimus ir tolimesnį produkto vystymą tose srityse, kurios aktualios verslui. Jie taip pat neleis verslui likti izoliuotam, o tai, savo ruožtu, mažins pleištą tarp verslo ir akademinės bendruomenės.
Vyriausybės vaidmuo šiame procese – sukurti aplinką, kuri padarytų tokį bendradarbiavimą įmanomu. Palengvinkite naujų įmonių persikėlimą į Baltijos šalis. Tegul užsienio kompanijoms pagal užsakymus dirbantys mokslininkai pasiūlo savo užsakovų vykdantiesiems direktoriams Baltijos šalis, kaip platformą persikėlimui. Palengvinkite galimybes viešoms Universiteto sistemoms bendradarbiauti ir investuoti į sritis, kurios kelia verslo vertę. Visada atlyginkite už pažangą universitetams. Niekas nedidina sėkmės istorijų skaičiaus taip, kaip sėkmė.
– Kitaip tariant, galime apčiuopti ryšį tarp inovacijų ir šalies klestėjimo?
– Inovacijos – šiandienos informacinės ekonomikos valiuta. Visiškai nesvarbu, kokio dydžio yra šalis – išvysčiusi specifines galimybes kurti inovacijas ji kurs pridėtinę vertę šalies gyventojų gerovę. Šią taisyklę galime taikyti tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Palyginkime robotų industrijos dydį pasaulyje. Ko gero tikėsitės, kad čia pirmauja JAV ar Vokietija, tačiau tikrasis lyderis – Pietų Korėja. Ji turi daugiausiai robotų 10 tūkst. darbuotojų nei šios dvi ekonomikos supermilžinės. Inovacijos gali klestėti ir augti ten, kur yra poreikis, vizija ir tam sukurtas palankus klimatas. Visai neseniai išleistoje Pasaulio Banko publikacijoje mokslininkai, studijuojantys 120 kompanijų nuo 1980 iki 2006 metų parodė, kad kiekvienas plačiajuosčio interneto skverbties padidėjimas dešimtąją dalimi, prideda 1,3 proc. didesnes pajamas prie šalies bendrojo vidaus produkto. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunančio šalys savo BVP tokiu būdu pasididina 1,21 procento. Štai ką aš turiu omeny, kalbėdamas apie inovacijų klimato kūrimą.
