Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per metus padidėjo 26 procentais, namuose turinčių interneto prieigą skaičius išaugo 2,2 karto. Apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais namuose per paskutinius kelerius metus sparčiai didėjo: 2000 metais turėjo vienas iš dvidešimties namų ūkių, o 2006 m. pirmąjį ketvirtį – kas trečias.
Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per metus padidėjo 26 procentais, namuose turinčių interneto prieigą skaičius išaugo 2,2 karto.
Namų ūkių tyrimų duomenimis, namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais per paskutinius kelerius metus sparčiai didėjo. Asmeninį kompiuterį namuose 2000 metais turėjo vienas iš dvidešimties namų ūkių, o 2006 m. pirmąjį ketvirtį – kas trečias.
Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą (procentais):
Namų ūkių tyrimo duomenimis, 2006 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 37 procentai namų ūkių: mieste – 47, kaime – 18 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 52 procentai namų ūkių.
Namų ūkiai, turintys išvardytus prietaisus (procentais):
Internetu namuose 2006 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 32 procentai visų namų ūkių. Mieste interneto prieigą namuose turėjo keturi iš dešimties, kaime – kas šeštas namų ūkis. Didžioji dalis interneto naudotojų (71 proc.) interneto naršymui namuose naudojo kompiuterį arba kompiuterį ir mobilųjį telefoną, likusieji – tik mobilųjį telefoną.
Namų ūkiai, turintys interneto prieigą namuose (procentais):
Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 1500 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 80 procentų, interneto prieigą – 70 procentų namų ūkių.
Namų ūkių apsirūpinimas kompiuteriais ir interneto naudojimas namuose, atsižvelgiant į namų ūkio pajamas (procentais):
Du trečdaliai (66 proc.) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudojama internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur, reikiamų žinių neturėjimas.
Priežastys, dėl kurių namų ūkiai nesinaudoja internetu namuose (procentais):
Interneto poreikis žymiai mažesnis vyresnio amžiaus asmenų namų ūkiuose. Tarp namų ūkių, kuriuose visi asmenys buvo vyresni nei 74 metų, interneto prieigą namuose turėjo tik vienas kitas. Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) kompiuterių ir interneto naudojimo rodikliams skaičiuoti ima namų ūkius, kuriuose yra bent vienas jaunesnis kaip 75 metų amžiaus asmuo. Tarp tokių namų ūkių interneto prieigą namuose 2006 m. pirmąjį ketvirtį turėjo 35 procentai.
Namų ūkių tyrimo metu buvo surinkta informacija apie visus 16–74 metų amžiaus asmenis (apklaustų namų ūkių narius): kiek iš jų, kaip dažnai ir kam naudoja kompiuterį, internetą. Keletas klausimų (kur ir kaip dažnai naudojasi kompiuteriu ir internetu, ar turi mobilųjį telefoną) buvo užduota 12–15 metų amžiaus paaugliams.
16–74 m. amžiaus asmenų pasiskirstymas pagal naudojimosi kompiuteriu dažnumą 2005 m. pirmąjį ketvirtį (visi atitinkamos amžiaus grupės apklaustieji – 100, procentais):
Kompiuteriu yra kada nors naudojęsi 52 procentai 16–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis besinaudojančių kompiuteriu – jauni žmonės. Kompiuteriu niekada nesinaudojo tik 4 procentai visų 16–24 metų amžiaus respondentų ir net 95 procentai 65–74 metų amžiaus apklaustųjų. 2006 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 47 procentai 16–74 metų amžiaus asmenų.
16–74 m. amžiaus asmenų pasiskirstymas pagal naudojimosi internetu dažnumą 2005 m. pirmąjį ketvirtį (visi atitinkamos amžiaus grupės apklaustieji – 100, procentais):
Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų, kurie yra kada nors naudojęsi kompiuteriu, nurodė, kad jie nelankė jokių kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar studijų vietoje).
Dauguma (64 proc.) visų respondentų, kurie 2006 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, mažiau kaip trečdalis (28 proc.) – bent kartą per savaitę.
Internetu 2006 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 42 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų (2005 m. pirmąjį ketvirtį – 34 proc.). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai – 98 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 49 procentai.
Daugiau negu pusė (56proc.) respondentų, kurie naudojosi internetu, naudojosi juo kasdien. Tik kas dešimtas internetu besinaudojantis apklaustasis naudojosi juo rečiau negu kas savaitę.
Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti, žaidimams, paveikslėliams, muzikos įrašams parsisiųsti. Elektroniniu paštu naudojosi 77 procentai, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 72 procentai internautų, ieškojo informacijos apie prekes arba paslaugas – 70 procentų, žaidė / siuntėsi žaidimus, paveikslėlius, muzikos įrašus, kino filmus – 58 procentai.
2006 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2005 m. pirmuoju ketvirčiu, buvo dažniau skambinama naudojantis internetu ar dalyvaujama vaizdo konferencijose (atitinkamai 27 ir 13 proc. interneto naudotojų), ieškoma informacijos apie prekes ir paslaugas (70 ir 63 proc.), klausomasi interneto radijo ar žiūrimos televizijos programos (40 ir 32 proc.), atsisiunčiama programinė įranga (31 ir 21 proc.).
Informacija ar paslaugomis, pateikiamomis valstybės institucijų svetainėse, 2006 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 32 procentai interneto vartotojų, dar 24 procentus domina ši galimybė. Pajamų mokesčio deklaraciją internetu pateikė 19 procentų internautų, 29 procentai norėtų pasinaudoti šia paslauga. Dauguma respondentų, kurie jau naudojasi elektroninėmis valstybės institucijų paslaugomis ar domisi šia galimybe, norėtų internetu užsakyti asmens dokumentus (pasą, vairuotojo pažymėjimą), užregistruoti automobilį, pildyti dokumentus, susijusius su socialinėmis išmokomis, užsiregistruoti pas gydytoją.
2006 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniais tikslais internetu pirko ar užsakė 2,5 procento visų apklaustųjų, arba 5,4 procento respondentų, kurie naudojosi internetu.
Į klausimą, kodėl nesinaudojo elektronine prekyba, dauguma (81 proc.) respondentų atsakė, kad nebuvo poreikio. Pusė (51 proc.) respondentų, nesinaudojusių elektronine prekyba, paminėjo, kad pirkti parduotuvėje, kai matai prekę, yra patogiau, 18 procentų internautų elektronine prekyba nepasitiki.
12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad auga aktyvių informacinių technologijų naudotojų karta. 2006 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu naudojosi 97 procentai 12–15 metų paauglių, iš jų tik 3 procentai – rečiau negu kas savaitę. Tik 2 procentai paauglių atsakė, kad niekada nesinaudojo kompiuteriu, 9 procentai – niekada nesinaudojo internetu. 2006 m. pirmąjį ketvirtį internetu naudojosi 88 procentai 12–15 metų amžiaus apklaustųjų, mobiliuoju telefonu – 91 procentas.
Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti apklausus 5709 naudojantis Gyventojų registru atsitiktinai atrinktus namų ūkius, 11239 16–74 metų ir 910 12–15 metų amžiaus asmenų (šių namų ūkių narių).
