Prabėgę metai kupini atradimų ir iškylančių naujų uždavinių. 1964 metais paskelbtos dvi teorijos, už kurių pasitvirtinimą jų autoriams 1969 m. (už kvarkų modelį) ir 2013 m. (už Higgso bozoną) buvo paskirtos fizikos Nobelio premijos. Tiesa, kvarkų modelyje numatytos naujo tipo dalelės, sudarytos iš keturių ir penkių kvarkų, eksperimentiškai atrastos tik 2014 ir 2015 metais.
Tyrėjai tikisi įrodyti, kad egzistuoja dar nematytos medžiagos: molekulės sudarytos iš elementariųjų dalelių, turinčių tik kvarkus (surištus gliuonais). Tai naujausias, šių metų liepa datuojamas atradimas ir iškelta mįslė. Pradėtas antrasis Didžiojo priešinių hadronų srautų greitintuvo (LHC) CERN‘e darbo etapas žada naujų atradimų. Iškeltas į kosminę stotį CERN‘o įrenginys aptiko naujienas spinduliuotėje Žemės aplinkoje. Gal bus paskelbta, kad atrastas neutralinas – dalelė, numatoma Supersimetriniame modelyje.
Juozas Vidmantis Vaitkus prie CMS jutiklio © Asmeninio archyvo nuotr.
Liepos mėnesio įdomiausi nuotrauka – nykštukinės planetos Plutono atvaizdas. Tai NASA ekspedicijos, keliaujančios link Oorto debesies, tarpinis rezultatas. Šie rezultatai papildo žinias apie Saulės sistemą, ir yra aktualūs svajojantiems apie keliones tarp planetų ar net žvaigždžių.
Galbūt šiuo metu didžiausias iššūkis – gravitacinių bangų pėdsakų paieška Visatoje pasklidusioje reliktinėje spinduliuotėje. Tyrimai šiais metais suvienijo JAV ir Europos tyrėjų komandas, kurios tai vykdo skirtingais būdais: JAV – radioteleskopu Pietų ašigalyje, Europa – Žemės palydove.
Paskaitoje „Naujausi materijos ir Visatos tyrimai“ bus pasakojama apie kelionių kosminėje erdvėje iššūkius ir apie rezultatus, gautus tiriant Saulės sistemos ir tarpžvaigždinę erdvę palydovinės UV astronomijos, antžeminiais Pjero Ože laboratorijos ir CERN‘o prietaisais kosminėje stotyje. Išgirsite apie spinduliuotės ir dalelių fizikos svarbiausius atradimus bei dabartinį elementariąsias daleles aprašantį modelį. Aptariamas didžiausias pasaulyje didelių energijų fizikos centras CERN‘as ir eksperimentai, kurie jame vykdomi. Parodomas dabartinis Visatos evoliucijos modelis, pristatant astronomų atradimus, kurie virto iššūkiais fizikams. Pristatomi eksperimentai, kuriais siekiama geriau suprasti materijos sandarą, ir prielaidos, kuriomis grindžiamas kuriamas Supersimetrinis modelis. Aptariami eksperimentai, vykdomi pasaulyje (Europoje, Š. ir P. Amerikoje, Japonijoje, Antarktidoje, kosmose) gilinantis į Visatoje vykstančius procesus ir elementariųjų dalelių savybes, nusakančias tiek Visatos ateitį, tiek ir praeitį. Žmonijai įdomu suprasti, kodėl Visata yra tokia. Kokia jos sandara, praeitis ir kokia ji bus ateityje, kas lemia joje vykstančius procesus. Kartu kyla natūralus noras suprasti, kokios medžiagos ir spinduliuotės egzistuoja ar egzistavo Visatoje.
Astronomai, panaudodami fizikų sukurtus metodus, nustatė, kad visos galaktikos tolsta viena nuo kitos, o tai reiškia, kad kažkada praeityje jos turėjo būti viename kamuolyje, kuris sprogo, išmesdamas galaktikas į visas puses. Daugelis galaktikų sukasi, ir jos kur kas sunkesnės, negu jose yra žvaigždžių ir dujų, o galaktikų telkiniai yra sunkesni už juose esančias galaktikas. Buvo paskelbta, kad egzistuoja astronomams nematoma medžiaga, pavadinta „tamsiąja materija“.
Fizikai ir patys formulavo spręstinus klausimus. Su astronomų problemomis sietini bent du: kodėl kūnai turi masę (arba: kodėl egzistuoja gravitacija), ir kokios yra mažiausios materijos sandaros dalelės, bei kaip jos gali kisti? Bus papasakota apie eksperimentus vykdomus Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN‘e Ženevos priemiestyje ir tarptautinėje kosminėje stotyje, vykdomus radioteleskopais palydovuose ir prie pat Pietų ašigalio, Argentinos stepėse (Pjero Ože laboratorijoje aprėpiančioje 3000 km2) ir giliai šachtoje Japonijoje. Ir visa tai tam, kad geriau suprastume materijos sandarą ir Visatos evoliuciją.
Mokslo festivalio paskaitą „Naujausi materijos ir Visatos tyrimai“ LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Juozas Vaitkus skaitys rugsėjo 17 d. 17 val. UAB „Salda“ Šiauliuose (Ragainės g. 100).