Kai kitą kartą kas nors jus apkaltins, kad elgiatės neracionaliai, tiesiog pasakykite, jog paklūstate kvantinės fizikos dėsniais. Ir būsite teisūs. Nauja psichologiniuose moksluose pastebima tendencija ne tik panaudoja kvantinę fiziką, kad paaiškintų žmonių paradoksalų mąstymą, tačiau taip pat gali padėti išspręsti ir tam tikras ankstesnių tyrimų prieštaras, rašo Phys.org.
Pasak mokslininkės Zheng Joyce Wang ir kitų, kurie stengiasi modeliuoti mūsų sprendimų priėmimą matematiškai, skaičiavimai ir aksiomos, kurios geriausiai atitinka žmogaus elgesį, gali būti įsišakniję kvantinėje fizikoje.
„Mes sukaupėme labai didelį kiekį paradoksalių atradimų pažinimo ir sprendimų priėmimo srityse“, – sakė Ohajo valstijos universiteto komunikacijos ir psichofiziologijos pagalbinė profesorė Z. J. Wang.
„Kai atsiranda kažkas, kas nėra suderinama su klasikinėmis teorijomis, mes dažnai tai vadiname „neracionalumu“. Tačiau žiūrint iš kvantinio pažinimo perspektyvos, kai kurie atradimai jau nebeatrodo neracionalūs. Jie yra suderinami su kvantine teorija“, – kalbėjo mokslininkė.
Wang ir jos komandos metodas aprašytas „Current Directions in Psychological Science“, taip pat ir „Trends in Cognitive Sciences.“
Metodas siūlo, kad mąstymas kvantiniu būdu – nesiremiant klasikiniu metodu, kuris grindžiamas galimybių teorija – leidžia žmonėms priimti svarbius sprendimus neužtikrintumo situacijose, taip pat spręsti sudėtingus klausimus, nepaisant mūsų ribotų psichinių išteklių.
Kai tyrėjai stengėsi tirti žmogaus elgseną naudodami klasikinius matematinius racionalumo modelius, kai kurie žmogaus elgesio aspektai netiko. Žiūrint iš klasikinės perspektyvos, šis elgesys nebuvo racionalus, aiškino Wang.
Pavyzdžiui, mokslininkai jau seniai žinojo, kad klausimo formuluotė gali nulemti skirtingą atsakymą. Taigi apklausų sudarytojai paprastai apkeičia žodžių tvarką apklausdami žmones, norėdami eliminuoti šį poveikį.
Tačiau pernai „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame tyrime Wang ir kolegos parodė kad šis efektas gali būti tiksliai nuspėtas ir paaiškintas kvantiniu žmonių elgesio aspektu.
Mes dažnai manome, kad kvantinė fizika nusako subatomines daleles, o ne žmonių elgesį. Tačiau, anot Wang, kvantinė idėja žmonių elgesio nusakymui nėra tokia tolima. Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad jos tyrimų programa nei siūlė, nei numanė, kad mūsų smegenys yra kvantiniai kompiuteriai.
Wang ir jos bendraminčiai nesusitelkia į fizinius smegenų aspektus, o galvoja apie tai, kaip abstraktūs matematiniai kvantinės teorijos principai gali nušviesti žmonių pažinimą ir ir elgseną.
„Socialiniuose ir elgsenos moksluose mes dažnai naudojame galimybių modelius, – sakė ji. – Pavyzdžiui, mes klausiame, kokia galimybė, kad žmogus elgsis tam tikru būdu arba priims tam tikrą sprendimą. Tradiciškai visi šie modeliai paremti klasikine galimybių teorija, kuri kyla iš klasikinės Niutono fizikos sistemų.“
Kvantinė fizika nagrinėja dviprasmiškumą fiziniame pasaulyje. Tam tikros dalelės būsena, turima energija, vieta – visa tai yra neapibrėžta ir gali būti paskaičiuota remiantis tikimybėmis.
Kvantinis pažinimas yra tai, kas nutinka, kai žmonės privalo susitvarkyti su psichiniu dviprasmiškumu. Kartais mes nežinome, kaip jaučiamės, arba dvejojame, kurią iš dviejų galimybių pasirinkti, arba turime priimti sprendimus remdamiesi ribota informacija.
„Mūsų smegenys negali visko sutalpinti. Mes ne visuomet turime aiškų požiūrį į dalykus. Kai jūs manęs paklausiate – „ką valgysite vakarienei“, aš turiu apie tai pagalvoti arba iškart suformuluoti aiškų atsakymą. Tai yra kvantinis pažinimas“, – sakė Wang.
„Aš manau, kad matematinis formalizmas, kurį nulemia kvantinė teorija, yra suderinamas su tuo, ką mes intuityviai jaučiame kaip psichologai. Kvantinė teorija gali nebūti intuityvi, kai naudojama nusakyti dalelės elgesiui, tačiau yra gana intuityvi, kai reikia nusakyti tipiškai neužtikrintą ir dvejojantį protą,“ – pridūrė ji.
Kaip pavyzdį ji panaudojo Schrödingerio katiną – minties eksperimentą, kurio metu dėžėje esantis katinas gali būti arba gyvas, arba miręs. Abi galimybės mūsų smegenyse turi vienodą galimybę egzistuoti. O katinas gali būti ir gyvas, ir miręs tuo pat metu. Šis efektas vadinamas kvantine superpozicija. Kai atidarome dėžę, abi galimybės jau nebegali egzistuoti, nes katinas būna arba gyvas, arba miręs.
Su kvantiniu pažinimu yra taip, kad kiekvienas mūsų priimamas sprendimas yra tarsi unikalus Schrödingerio katinas.
Kai svarstome apie galimybes, mes jas įsivaizduojame. Kurį laiką visos galimybės egzistuoja su skirtingai galimybių lygiais, kad mes jas pasirinksime: tai yra superpozicija. Tuomet, kai mes pasirenkame vieną galimybę, visos kitos nustoja egzistavusios.
Užduotis sumodeliuoti šį procesą matematiškai iš dalies yra sudėtinga, nes kiekvienas galimas rezultatas į lygtį įtraukia papildomų dimensijų. Pavyzdžiui, respublikonas, kuris nori nuspręsti tarp kandidatų į JAV prezidentus 2016 m., susiduria su kelių dimensijų problemomis su beveik 20 kandidatų. O atviras klausimas „kaip tu jautiesi“ turi netgi dar daugiau rezultatų ir dimensijų.
Su klasikiniu požiūriu į psichologiją, atsakymai gali neturėti jokios prasmės, ir tyrėjai turi sukurti naujas matematines aksiomas, kad paaiškintų elgesį šiuo konkrečiu atveju. Rezultatas: yra daug klasikinių psichologinių modelių, kai kurie yra prieštaraujantys ir nė vienas jų netinka visoms situacijoms.
Su kvantiniu metodu Wang ir jos kolegos aiškina, kad daug skirtingų ir sudėtingų elgsenos aspektų gali būti paaiškinta tuo pačiu ribotu aksiomų rinkiniu. Tas pats kvantinis modelis, kuris paaiškina, kaip klausimų sudarymo tvarka keičia galimus atsakymus, taip pat paaiškina ir racionalumo pažeidimus kalinio paradigmoje – efektą, kai žmonės bendradarbiauja, net kai jiems geriausia būtų to nedaryti.
„Kalinio dilema ir klausimų tvarka yra du visiškai skirtingi efektai klasikinėje psichologijoje, tačiau jie abu gali būti paaiškinti tuo pačiu kvantiniu modeliu. Tas pats modelis buvo naudotas paaiškinti iš pirmo žvilgsnio nesusijusius psichologijos atradimus. Tai nuostabu“, – sakė Wang.