Ukraina trokšta tapti Vakarų pasaulio dalimi, tačiau tuo pačiu metu ji pasilieka Rusijos interneto erdvėje, sudarydama puikias sąlygas Rusijos žvalgybos agentūroms vykdyti prieš ją kibernetines atakas ir šnipinėjimą.
64 proc. Ukrainos gyventojų, kurie turi elektroninį paštą, naudojasi rusiškų Mail.ru ir „Yandex“ tarnybų paslaugomis. Kijeve ir Lvove interneto pasaulis pasidalijęs per pusę: apie penkiasdešimt procentų interneto rinkos užima Rusija, likusius penkiasdešimt procentų – Vakarai. Rytiniuose Ukrainos regionuose ryškiai dominuoja Rusijos interneto erdvė. Kompanijos „Alexa“ statistiniais duomenimis, socialinis tinklas „vKontakte“ lieka lankomiausiu ir populiariausiu tinklalapiu Ukrainoje po „Google“.
Rusijos teritorijoje veikiančios interneto paslaugų bendrovės pagal Rusijos įstatymus privalo glaudžiai bendradarbiauti su šios šalies slaptosiomis tarnybomis. Bendrovės savo serveriuose privalo įrengti specialų įrenginį, kuris suteikia slaptosioms tarnyboms prieigą prie informacijos apie interneto vartotojų aktyvumą internete. SORM sekimo programa taip pat renka duomenis apie mobiliųjų telefonų vartotojus.
Saugumo ekspertas Pierluigi Paganini dienraščiui „Kyiv Post“ teigė, kad Rusijos saugumo tarnyba (FSB) turi galimybę gauti duomenis apie kiekvieno interneto vartotojo atliekamus veiksmus internete: siunčiamus ir gaunamus elektroninius laiškus, atliekamus piniginius pervedimus, lankomas svetaines.
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Rusijoje įsigaliojo įstatymas, kuriuo yra reikalaujama, kad visos interneto paslaugas teikiančios kompanijos kauptų informaciją apie klientų veiklą savo serveriuose. Kaip šis įstatymas bus įgyvendintas, kol kas nėra aišku. Jeigu jis vis dėlto bus įgyvendintas, Rusijos teritorijoje veikiančios bendrovės negalės išvengti slaptųjų tarnybų sekimo, nes jos privalės naudotis Rusijos teritorijoje esančiais serveriais.
Pavyzdžiui, asmuo, sėdėdamas prie kompiuterio Kijeve, atsidaro socialinį tinklą „vKontakte“ ir atlieka tam tikrus veiksmus. Informacija iš jo kompiuterio keliauja į serverius, kurie yra Rusijos teritorijoje, ir grįžta atgal. Ukrainos kibernetinio saugumo ekspertas Glibas Paharenka teigia, kad yra keletas būdų Rusijos žvalgybos tarnybai perimti šią informaciją. Tarnyba gali paprašyti interneto paslaugas teikiančios įmonės suteikti jai pageidaujamą informaciją arba pati, be šios įmonės žinios, gali tiesiogiai prie jai reikalingos informacijos prieiti ir ja naudotis.
Rusija aktyviai stebi internetą ir nuolat nagrinėja jo atveriamas galimybes vykdyti kibernetines atakas ir šnipinėti. „Karas su Rusija parodė, kad jie dažnai ir gana efektyviai naudoja kibernetines atakas. Jie renka informaciją apie asmenis, apie jų tarpusavio bendravimą. Jie raketomis bombarduoja vietas, kuriose sklinda jiems įtartini ar pavojingi „Wi-fi“ ir kiti signalai. Socialinių tinklų turinys kruopščiai analizuojamas ir vertinamas. Jei asmenys pakliūna į Rusijos slaptųjų tarnybų rankas Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose, tai pirmiausiai yra tikrinami šių asmenų socialiniai tinklai. Rusai faktiškai žino kiekvieną svarbaus asmens Ukrainoje žingsnį“, – tvirtina G. Paharenka.
Jo teigimu, Ukrainos valdžia yra menkai pasirengusi atremti kibernetines grėsmes. Informacinio saugumo specialioji tarnyba, atsakinga už kovą su kibernetinėmis grėsmėmis, esą turi būti reformuojama ir pritaikoma prie šių dienų iššūkių. Tarnyboje turėtų dirbti tikri savo srities profesionalai, puikiai mokantys anglų kalbą ir išmanantys geriausią kovos su kibernetinėmis atakomis praktiką. Kaip bebūtų keista, kai kurie šios tarnybos standartai yra užsilikę nuo sovietinių laikų.
G. Paharenka taip pat rekomenduoja atlikti įvairioms vyriausybės agentūroms IT auditą, specialius testus, kurie padėtų įvertinti tarnybos pasirengimo lygį atremti kibernetines atakas. Jis siūlo įsteigti valstybės lygio krizių valdymo centrą, kuris sukurtų ir įgyvendintų krizių valdymo planą, parengtų ir pritaikytų priemones svarbiems infrastruktūros objektams saugoti, išvalytų Ukrainos internetą nuo įvairių parazitinių programų. P. Paganini prideda, kad „yra visiškai aišku ir nediskutuotina, kad politikai, karinių pajėgų personalas, privačių kompanijų darbuotojai, kurie dirba strateginiuose objektuose, privalo nesinaudoti Rusijos serveriuose registruotomis elektroninio pašto paslaugomis ir socialiniais tinklais“.
Kuo ilgiau Ukraina pasiliks Rusijos interneto pasaulyje, tuo daugiau ji patirs žalos. Šiuo metu Ukraina yra pažeidžiama ir neapsaugota nuo kibernetinių atakų ir šnipinėjimo.