BIONICS – audiovizualinio meno kūrėjų grupė, į kurią dar studijuodamos susibūrė naujųjų technologijų, mokslo ir meno įkvėptos keturios merginos. Tačiau nesuklyskite: šių jaunų merginų kūryboje nėra plevenančių drugelių ir pūkuotų svajonių, greičiau jau atvirkščiai – vyrauja šaltas plieno žvilgėjimas ir industrinis sintezuoto garso skambesys. Ir dar: jas visas kūrybai įkvepia mokslas.
BIONICS – audiovizualinio meno kūrėjų grupė, į kurią dar studijuodamos susibūrė naujųjų technologijų, mokslo ir meno įkvėptos keturios merginos Urtė, Miglė, Lina ir Raminta. Tačiau nesuklyskite: šių jaunų merginų kūryboje nėra plevenančių drugelių ir pūkuotų svajonių, greičiau jau atvirkščiai – vyrauja šaltas plieno žvilgėjimas ir industrinis sintezuoto garso skambesys. Ir dar: jas visas kūrybai įkvepia mokslas.
Įkvėptos mokslo ir technologijų
Ketverius metus audiovizualinius performansus ir instaliacijas kurianti grupė už savo diržo turi jau ne vieną projektą: nuo bendrų spektaklių su šokių teatru „Aura“, iki interaktyvių garso ir vaizdo instaliacijų/pasirodymų meno festivaliuose „Centras“, „Medijų meno dienos“, „Insanitus“, o pastaruoju metu – ir komercinių projektų.
„Nuo kitų panašaus profilio kūrėjų skiriamės platesniu veiklos profiliu: integruojame ne tik savo pačių kuriamą eksperimentinę muziką, gyvai miksuojamus vaizdo efektus, bet ir kuriame instaliacijas, panaudodamos objektus, siekiame interaktyvumo – pavyzdžiui, projekte „TEST“ – kur vaizdas keitėsi reaguodamas į garso dažnius, arba projekte „SONAR“, kur žmogus galėjo tiesiog užeiti į instaliaciją ir pasivaikščioti reaguojančiose šviesose“, – apie grupės kūrybą pasakoja Lina.
Kodėl BIONICS kūryba tokia techniška, grafiška ir struktūruota? „Visų pirma dėl to, kad mus labai inspiruoja mokslas. Mūsų kuriamas menas yra apie tai, kas aktualiausia visuomenei, o, kaip bežiūrėsi, aktualiausia tema šiandien yra technologijos. Menas kvėpuoja technologijomis. Gal dėl to dažnai girdimi tokie epitetai, kad šiuolaikinis menas yra bejausmis, beasmenis ir bedievis, mažiau poetiškas. Kita vertus, į savo kūrybą nevengiame įpinti ir gamtos elementų, perteikdamos gamtos ir mokslo santykį“, – pasakoja menininkės.
Universitetas: nuo nusivylimų iki atradimų
Nors visos susitiko studijuodamos VDU Naujųjų medijų meno programoje, merginos apie studijų konkrečią naudą jauno žmogaus ateičiai vis dėlto kalba atsargiai: „Ar universitetas mus augino? Ir taip, ir ne. Universitetas mums labiau buvo erdvė, kurioje galėjome sutikti panašiai mąstančius ir gauti priemones/įrankius kūrybai. Vis dėlto daugiausiai save užsiauginome pačios: per darbą, domėjimąsi ir ieškojimą.“
Duoną iš audiovizualinių projektų valgančios menininkės atvirai sako, kad be individualaus domėjimosi, su realiai studijų metais įgytais įgūdžiais veikti nelabai būtų ką. “Nelabai įsivaizduoju, ar tokio specialisto – kuris tik studijuotų ir pats neužsiimtų saviugda – galėtų kam nors rinkoje reikėti. Jei savęs neauginsi – būsi tiesiog tas primityvus techninis darbuotojas, spaudinėjantis mygtukus“, – patirtimi dalijasi menininkės.
Prisimindamos pirmuosius prisilietimus prie mokslo, dar besimokant mokykloje, kūrėjos irgi negaili kritikos švietimo sistemai. „Įdomu tai, kad dabar esu visiškai pametusi galvą dėl fizikos ir labai intensyviai ja domiuosi, tačiau mokykloje nieko panašaus nebuvo. Tik ją pabaigus atėjo suvokimas, kokie įdomūs gali būti mokslai. Mokykloje dominuoja stagnacija ir prievarta, o tai žudo smalsumą, domėjimąsi. Šiandien man fizika – tai ne tik mąstymo, proto mankšta, bet ir neišsemiamas idėjų šaltinis“, – savo patirtimi dalinosi BIONICS narė Urtė.
Pasigenda atvirumo
Dar pirmaisiais studijų metais, įkvėptos Lietuvoje viešėjusio garsaus vokiečių menininko Carsten Nicolai performansų, ir šiandien merginos sako, kad būtent šis kūrėjas joms išlieka didžiausiu guru.
„Tai, kas Lietuvoje dar atrodo marginalu, Vakaruose yra kasdieniška. Keista, kai Lietuvoje į tave žiūri kaip į darantį kažką eksperimentiško, nors Vakaruose tai yra visiškas trendas“, – sako Urtė.
„Jaučiame, kokia reikalinga šiuo metu atvirumo edukacija: kad dar daugiau žmonių išmoktų priimti tai, kas neįprasta, įvairesnes meno formas ir įvairesnę kūrybą. Nes paskui nutinka taip, kad pamatę mūsų pakabintus projektorius, žmonės sako: „A, tai filmą rodysite?“, arba „Ką jos ten daro – keturios filmą paleidinėja?!“ – juokdamasi pasakoja Miglė.
Naujausias projektas – mados renginyje
Eksperimentinės elektroninės muzikos albumą planuojanti išleisti grupė ir toliau aktyviai plečia savo kūrybinio bendradarbiavimo horizontus: naujausias jų projektas – penkių pasirodymų programa stilistinių idėjų renginyje „Exit To The City“.
Kadangi renginys turi savo temas, pagal kurias kolekcijas kuria grožio industrijos profesionalai – dizaineriai, vizažistai, plaukų stilistai, floristai – BIONICS savo pasirodymuose taip pat jas interpretuoja, tik savaip: „Jei vienos temos buvo labai artimos ir aiškios, tai ties kitomis teko pasukti galvą ir prisijaukinti.
Mūsų pasirodymus matę žiūrovai atpažins BIONICS braižą, tačiau, žinoma, bus ir naujovių. Visų pirma, skirsis pats formatas: vietoje mums įprasto bent pusvalandį trukusio gyvo vaizdo ir garso miksavimo, šį kartą pateiksime koncentratą – kiekvienas pasirodymas truks tik tris minutes, gyvu laiku bus miksuojamas tik garsas. Įdomu tai, kad šį kartą kaip elementą įtraukėme ir šviesos mediją, o panaudodamos audinių paviršius, ant jų sukursime hologramą“, – šiek tiek būsimo pasirodymo detalių atskleidžia grupė.
Ar mokslu degančioms kūrėjoms artima mados tema? „Net labai - POP kultūra ir menas turi begales sąlyčio taškų, viena sritis iš kitos semiasi įkvėpimo augti ir kurti, o mums tai – proga susijungti su dar viena kūrybiška sritimi“, – tvirtina BIONICS kūrėjos.
Stilistinių idėjų šou „Exit To The City“ vyks rugsėjo 26 d. Vilniuje, Litexpo rūmuose. Iš viso renginyje urbanistines bendrojo įvaizdžio kolekcijas pristatys 9 komandos, miesto muziką gros Justinas Jarutis ir Rembo Music su vokaliste Ginte Sičiūnaite, video instaliacijas demonstruos audiovizualinio meno grupė BIONICS. Renginio vedėjas – Mantas Stonkus.
