Ar norėtumėte apsilankyti Luvre ar Niujorko Metropoliteno muziejuje, neišeidami iš namų? Greitai tai bus ne tik įmanoma, bet ir įprasta. „Virtualioji realybė susijusi ne vien su žaidimais“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Mindaugas Vasiljevas. Pasak jo, pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas edukaciniams projektams. 
Ar norėtumėte apsilankyti Luvre ar Niujorko Metropoliteno muziejuje, neišeidami iš namų? Greitai tai bus ne tik įmanoma, bet ir įprasta. „Virtualioji realybė susijusi ne vien su žaidimais“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Mindaugas Vasiljevas. Pasak jo, pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas edukaciniams projektams. Tokiems, kaip didžiųjų pasaulio muziejų kolekcijų skaitmenizavimas, todėl muziejus bus galima virtualiai lankyti, neišeinant iš namų.
M. Vasiljevas kalba ne apie gana įprastą „virtualų“ turą, kokių galima rasti muziejų puslapiuose, tačiau apie trimatės erdvės potyrį: „Yra technologijų, tokių, kaip, virtualiosios realybės akiniai, kurie ne tik leidžia matyti plokštumos vaizdą, bet ir pajausti gylį“. Pasak jo, naudojant išmaniąsias virtualiosios realybės technologijas, joje galima dalyvauti kartu su kitais žmonėmis bei ją iš dalies valdyti. „Pavyzdžiui, KTU turime irklavimo įrangą, skirtą treniruotis sausumoje. Šiuo metu esame sukūrę virtualią Trakų ežero aplinką – irkluotojai, užsidėję virtualiosios realybės akinius, ne tik „irkluoja“ vaizdingoje trasoje, bet ir mato priešininkus, kurių padėtis nustatoma pagal įrangos fiksuojamus parametrus“, – aiškina jaunasis mokslininkas.
Mindaugas Vasiljevas
Tekstui spausdinti nereikia pelės ir klaviatūros
Kalbai pasisukus virtualiosios realybės valdymo link, M. Vasiljevas užsimena apie svarbiausią jam šiuo metu projektą – neuroninę kompiuterio sąsają. Tai – ant kaktos dedamas lankelis, galintis nuskaityti raumenų signalus su integruota KTU mokslininkų komandos sukurta technologija, kuri „supranta“ siunčiamus signalus ir leidžia žmogui rašyti tekstą kompiuterio ekrane, nesinaudojant nei klaviatūra, nei pele. Mirksint viena akimi pasirenkamos raidės, kita akimi – trinama. Sistemoje integruotas žodynas su nuspėjimo funkcija rašančiajam pasiūlo jo dažniausiai vartojamus žodžius
„Mūsų sukurta sistema vidutiniškai leidžia parašyti 12 simbolių per minutę. Lyginant su pasaulyje esančiomis panašiomis sistemomis tai – pakankamai daug“, – sako M. Vasiljevas.
Pasak jo, nors taip rašant pavargstama – mirksima valingai, su mimika – žmogui, kuris neturi kitos alternatyvos, pavyzdžiui, yra paralyžiuotas ir sunkiai valdo rankas, tokia įranga yra vienintelė alternatyva. Planuojamas kitas patobulinimas – į sistemą integruota žvilgsnio sekimo funkcija, kuri leistų pasirinkti raides pagal tai, į kurią iš jų rašantysis žiūri. Kaip veikia neuroninė kompiuterio sąsaja galite pamatyti čia.
Išmanioji virtualioji realybė
Padedant įvairiems sensoriams vartotojas virtualiojoje realybėje gali ne tik dalyvauti, bet ir ją keisti. „Yra įrenginių, kurie gali būti klijuojami prie bet kurios kūno vietos raumenų. Todėl valdyti mūsų sukurtą teksto rašymo sistemą būtų galima ir, sakykime, mojuojant pirštu. Jei šiuos įrenginius pritaikytume virtualiojoje aplinkoje, suteiktume žmogui galimybę, nespaudant jokių valdymo pultelių, o tik sugniaužiant kumščius išsikviesti meniu, atlikti tam tikras funkcijas“, – apie išmaniosios virtualios aplinkos galimybes pasakoja M. Vasiljevas.
Noras išbandyti save – išradėjo motyvatorius
„Man atrodo, kad visus mokslininkus – ir tuos, kurie kuria atominį ginklą, ir tuos, kurie ieško vaistų nuo vėžio – vienija noras pabandyti sukurti tai, ko niekas iki šiol nesukūrė“, – teigia KTU doktorantas. Pasak jo, nors virtualioji realybė labiausiai siejama su žaidimų kūrimu, kur kas maloniau ir prasmingiau yra kurti technologijas, kurios teiktų ne tik pramogą, bet ir būtų naudingos žmonėms.
Būsimiesiems programuotojams paskaitas skaitantis M. Vasiljevas įsitikinęs, kad programuotojo darbas – kūrybinis, tad motyvacija ir noras išbandyti save yra pagrindinis gero programuotojo bruožas. Pasak M. Vasiljevo, šiandien pirmakursiai ateina gerokai stipresni nei tais laikais, kai pats buvo bakalauro studentas. Nors kasmet vis gausėjantis pirmakursių būrys (šiemet į KTU pakviesta per 200 programuotojų) sunkiai telpa į auditorijas, atsiranda vis daugiau gabių ir aktyvių studentų.
Dėstytojai stengiasi pastebėti gabiausius ir labiausiai motyvuotus studentus ir kviečia juos prisijungti prie įvairių projektų. „Pavyzdžiui, virtualus turas po studentų miestelį, kurį demonstruojame ir mokslo festivalių, ir atvirų durų metu, yra sukurtas mūsų antrakursių“. Pasak jo, išmokti programuoti, kaip ir, beje, daugelio kitų profesijų, galima tik bandant atlikti realias praktines užduotis.
Dr. Mindaugo Vasiljevo paskaita Mokslo festivalio metu „Išmanioji virtualioji realybė“ įvyks rugsėjo 11 d. 12 val. KTU Informatikos fakulteto 512 kabinete (Studentų g. 50, Kaunas).
