Lietuviška e. sveikatos sistema pradeda veikti: kokia iš to nauda?

Tikimasi, jog jau šį rudenį vaistinėse popierinius receptus pakeis elektroniniai, o pacientų sveikatos istorijos bei medicininiai vaizdai persikels į centrinę e. sveikatos sistemą. Tokius pokyčius visuomenei pristatė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sukūrusi e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS). Inovatyvu, patogu ir greita – informacija bus prieinama bene visoms šalies gydymo įstaigoms.

Tačiau pokyčiais džiaugiasi ne kiekvienas.

Sistema gali turėti trūkumų

Kol SAM džiaugiasi naujovėmis, kai kurie gydymo įstaigų atstovai įžvelgia keletą sistemos trūkumų. VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialio Vidaus ligų skyriaus vedėjas dr. Andrius Bleizgys mano, jog problemų iš pradžių gali kilti dėl dokumentų – dalis jų visgi liks popieriniai. Pavyzdžiui, paciento prašymas dėl sutikimo informaciją panaudoti ar perduoti kitai gydymo įstaigai. Kita jo įžvalga – provincijoje dirbančių gydytojų raštingumas: „Iš pradžių kai kuriems gydytojams gali būti sunku suprasti naują sistemą, tačiau tai bus puiki proga išmokti.“

VUL Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis teigia, jog projektas pradės efektyviai veikti tik tada, kai jis gerokai supaprastės. „Man atrodo, kad verta dar truputėlį palūkėti ir investuoti, jog sistema veiktų taip, kad gydytojų darbas palengvėtų. Dabar, atrodo, kad dokumentavimas bus dar didesnė našta negu iki šiol“, – teigė direktorius.

R. Kizlaitis mato ir kitą problemą – IT specialistų ir finansavimo trūkumą: „Sunkiau bus ir pačioms gydymo įstaigoms, jos turės pajėgti išlaikyti tokią sistemą, reikės daugiau kvalifikuotų informatikų. Kita vertus, smagu, kad galėsime pasiūlyti daugiau darbo vietų, duomenys bus tikslesni, jei tik bus kam už visa tai sumokėti.“

© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Lietuvos ligoninių padėtį R. Kizlaitis palygina su tokiomis įstaigomis JAV – čia efektyviam IT palaikymui skiriama vidutiniškai 3–6 proc. bendrųjų ligoninės išlaidų, priklausomai nuo įstaigos dydžio. Anot R. Kizlaičio, kai kuriose įstaigose IT kapitalas sudaro iki 20 proc. viso įstaigos turto. „Įvertinant, tai kad mes savo šalyje kuriame tokią nacionalinę sistemą, kokios net JAV pavydėtų, galime įsivaizduoti, kiek ji turėtų kainuoti ir kiek reikės IT specialistų, kad viskas veiktų nepriekaištingai“, – padėtį apžvelgia Informatikos ir plėtros centro direktorius.

SAM Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė dėl naujų darbuotojų trūkumo ar IT finansavimo įstaigose nenuogąstauja – užteks esamų darbuotojų: „Naujų darbuotojų dėl e. sveikatos priimti nenumatyta, nes darbas elektroninėje terpėje įstaigoms nėra naujiena (e. nedarbingumo pažymėjimas, be to – dauguma įstaigų naudojasi lokaliomis informacinėmis sistemomis). Antra, finansavimo poreikis IT palaikymui bus vertinamas centralizuotai ir skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų.“

J. Januševičienė tikina, jog ne tik neturėtų trūkti naujų specialistų, bet ir nebus mažinami esamų, tokių kaip registratūros, darbuotojų etatai: „Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistų trūksta, dirbantieji turi didžiulius darbo krūvius, todėl sistemos užduotis yra pagelbėti esamiems specialistams, prisidėti prie geresnių darbo sąlygų, o ne retinti jų gretas.“

Naudinga ir pacientams, ir gydytojams

Centrinėje informacinėje sistemoje (ESPBI IS) bus formuojami medicininiai dokumentai. Vienoje jos posistemėje bus išrašomi elektroniniai receptai, kitoje – kaupiami medicininiai vaizdai MedVAIS (rentgeno, ultragarso nuotraukos ir pan.). Akivaizdu, jog naujovės turės tiesioginės įtakos kiekvienam pacientui.

A. Bleizgys mano, jog sistema padės sutaupyti tiek gydytojų, tiek pacientų laiką: „Senoji sistema, ypač kompensuojamųjų vaistų „čekių“ rašymas, užima labai daug laiko. Naujoji sistema bus patogesnė ir greitesnė, nes, pavyzdžiui, bus galima atlikti vaisto paiešką, tad nereikės rašyti viso pavadinimo. Taip pat automatiškai bus užpildyti kai kurie laukeliai, tokie kaip paciento vardas ir pavardė, ligos istorijos numeris.“

Nepaisant elektroninių paslaugų patogumo ir greitumo, gydytojas A. Bleizgys mano, jog paciento priėmimo gydymo įstaigoje laikas neturėtų sutrumpėti: „Likęs laikas turėtų būti skiriamas gydytojo ir paciento bendravimui, tyrimų rezultatų aptarimui.“

is pasakoja ir apie kitą e. sveikatos privalumą – tą patį receptą bus galima panaudoti net keletą kartų: „To paties recepto išrašyti keletą kartų nereikės, bus galima jį pratęsti, tad su vienu receptu pacientas galės atsiimti atitinkamus vaistus keletą kartų iš eilės, nereikės papildomo vizito pas gydytoją.“

Pasak J. Januševičienės, po visų projekto etapų įgyvendinimo, jau po pirmųjų eksploatavimo metų bus sutaupomas pacientų laikas (įvertinta apie 22 mln. eurų), SPĮ darbuotojų laikas ( apie14 mln. eurų), SPĮ kitos sąnaudos, tokios kaip pašto išlaidos, popierinių blankų panaudojimas registracijai (~6 mln. eurų). Bendrą socialinę-ekonominę naudą po pirmųjų metų ministerijos atstovė įvertina ~42 mln. eurų.

SAM atstovai tikina, jog pacientai mažiau laiko praleis tiek gydymo įstaigose, tiek vaistinėse – pakaks pateikti savo asmens dokumentą, nebereikės popierinių receptų. Tokiu būdu sumažės ir pakartotinių paciento atvykimų į gydymo įstaigą skaičius, nes nereikės pratęsti vaistų receptų ar daryti tų pačių medicininių tyrimų, kuomet duomenų prireiks kitai įstaigai. Naudinga ir tai, jog informacija apie paciento ligos istoriją bus prieinama internetu, jis galės bet kada kompiuteryje peržvelgti savo medicininius įrašus. Gydytojai glaudžiau bendraus su farmacininkais, tad padidės tikimybė skirti tinkamus vaistus jau pirmojo bandymo metu.

Iš viso e. sveikatos sistemos kūrimo projektuose dalyvauja 176 sveikatos priežiūros įstaigos. Šio projekto įgyvendinimui išleisti 28 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų. Į šią sumą įskaičiuotos sistemos (infrastruktūros) sukūrimo bei darbuotojų apmokymo dirbti su informacinėmis sistemomis išlaidos.