Termobranduolinė energija galėtų „išmaitinti“ visą pasaulį. Bėda ta, kad sukurti komerciškai naudingą termobranduolinę jėgainę yra labai brangu, tai ilgai trunka. Ir apskritai tai yra siaubingai sunku.
Termobranduolinė energija galėtų „išmaitinti“ visą pasaulį. Bėda ta, kad sukurti komerciškai naudingą termobranduolinę jėgainę yra labai brangu, tai ilgai trunka. Ir apskritai tai yra siaubingai sunku, rašo factor-tech.com.
Tačiau dabar JAV Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai suprojektavo naują termobranduolinį reaktorių, kuris galėtų būti ir pigesnis, ir mažesnis už šiuo metu vystomus eksperimentinius projektus. O instituto inžinierių teigimu, tokį reaktorių pagaminti ir paleisti į darbą būtų įmanoma vos per 10 metų.
Naujasis reaktoriaus projektas, anot mokslininkų, „gerokai supaprastina tokamako tipo reaktoriaus projektą“ ir gali atverti galimybę jau labai artimoje ateityje praktiškai panaudoti termobranduolinę energiją.
Termobranduolinė energija gaunama materiją įkaitinus ir suspaudus tiek, kad molekulių branduoliai pradeda jungtis tarpusavyje išskirdami energiją. Tokamakais vadinamuose bandomuosiuose reaktoriuose tokiai įkaitintai medžiagai laikyti naudojamas magnetinis laukas. MIT mokslininkai tvirtina, kad naujos kartos superlaidininkai, kurie gali būti panaudoti gaminant žiedus su stipresniu magnetiniu lauku nei sugebama dabar, sugebėtų išlaikyti plazmą mažesniame reaktoriuje, nei numatoma dabar. O tai reiškia, kad termobranduolinis reaktorius galėtų būti pigiau ir lengviau sumontuojamas.
„Be jokios abejonės termobranduolinė energija bus pats svarbiausias energijos šaltinis XXII a. Žemėje. Tačiau tam, kad išvengtume katastrofiško globalinio atšilimo, mums jos reikia kur kas greičiau“, – sakė termobranduolinių reaktorių kūrimo srityje dirbantis Davidas Kinghamas (nepriklausantis naujo reaktoriaus projektą kūrusiai grupei).
„Šis mokslinis darbas parodo tinkamą kelią greičiau pasiekti rezultatą. Naujasis projektas parodo, kad taikant galingesnius magnetinius laukus – MIT specializaciją – galima pagaminti kur kas mažesnius (ir atitinkamai pigesnius bei greičiau pagaminamus) reaktorius“, – sakė D. Kinghamas.
Projekto autoriai sako, kad jų aprašytas reaktorius elektra galėtų aprūpinti iki maždaug 100 000 žmonių. MIT mokslininkas Brandonas Sorbomas tvirtina, kad technologinė pažanga jau leistų pastatyti tokį reaktorių.
„Gerokai stipresnis magnetinis laukas suteikia galimybę pasiekti kur kas didesnį našumą“, – sakė B. Sorbomas.
Šiuo metu vykdant tarptautinį termobranduolinį projektą ITER statomas pats galingiausias termobranduolinis reaktorius. Tačiau MIT mokslininkai tikina, kad pagal jų siūlomą projektą pagamintas reaktorius būtų perpus mažesnis už ITER, lengviau pastatomas ir gamintų tiek pat energijos. Šiuo metu termobranduolinės energijos gamybos rekordas priklauso Jungtinės Karalystės Termobranduolinės energijos Kulhemo centrui, kur pastatyti du reaktoriai.
Praėjusiais metais šio centro direktorius sakė, kad, jo įsitikinimu, ateityje termobranduolinė energija sudarys pusę visos mūsų sunaudojamos energijos, tačiau technologijų komercializavimas užtruks dar ganėtinai ilgą laiką. MIT mokslininkų darbe rašoma, kad jų ARC reaktoriuje būtų taikomi „inovatyvūs plazmos fizikos sprendimai“, o aukštoje temperatūroje veikiantys superlaidininkai suteiktų galimybę sukurti „stiprius magnetinius laukus“.
„Prieinami, patikimi, kompaktiški ARC (Affordable, Robust, Compact) reaktoriai – konceptualios dizaino studijos, skirtos sumažinti kombinuotos termobranduolinės-branduolinės mokslinės įrangos dydį, kainą ir sudėtingumą, produktas ir pilotinės termobranduolinės elektrinės demonstracija“, – rašoma projektą aprašančio mokslinio darbo santraukoje. Anot D. Kinhamo, kitas žingsnis – „patobulinti projektą ir patikslinti daugiau inžinerinių detalių, bet jau dabar šis darbas turėtų sudominti politikus, filantropus ir privačius investuotojus“.
Mokslininkų darbas, pavadintas „ARC: A compact, high-field, fusion nuclear science facility and demonstration power plant with demountable magnets“, publikuotas recenzuojamame žurnale „Fusion Engineering and Design“.
