Lietuva yra laikoma valstybe, kurioje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra ypač didelis. Nors dauguma lietuvių teigia, kad intelektine nuosavybe naudojasi tik legaliais būdais, tačiau iš tiesų šiais rezultatais pasitikėti neverta. Piratavimo toleravimą Lietuvoje lemia du veiksniai – istorinis kontekstas ir nebaudžiamumo atmosfera.
Lietuva yra laikoma valstybe, kurioje intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra ypač didelis. Nors dauguma lietuvių teigia, kad intelektine nuosavybe naudojasi tik legaliais būdais, tačiau iš tiesų šiais rezultatais pasitikėti neverta. Piratavimo toleravimą Lietuvoje lemia du veiksniai – istorinis kontekstas ir nebaudžiamumo atmosfera. Taip antradienį vykstančioje konferencijoje „Kas ir kaip turi ginti autorių, kūrėjų, teisių turėtojų interesus?“ tikino advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Asta Macijauskienė.
A. Macijauskienė teigė, kad 2014 m. gruodį Lietuvos Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas gyventojų tyrimas dėl naudojimosi intelektine nuosavybe.
Jame 40 proc. respondentų teigė, kad norėdami naudotis intelektine nuosavybe jie pasitelkia tik legalius būdus, kartais legaliais, kartais nelegaliais būdais teigė besinaudojantys 25 proc. apklaustųjų, o nelegaliais – 3 proc.
Luko Balandžio / 15min.lt nuotr. / Asta Macijauskienė
„Geroka korekcija turėtų būti padaryta“, – komentuodama šios apklausos rezultatus šypsojosi advokatė.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lietuviai piratauja, yra susijusi su tuo, kad kūrinį gauti nelegaliu būdu yra lengva.
Tokią piratavimo priežastį nurodė 34 proc. apklaustųjų, o 30 proc. lietuvių tokiu būdu siekia sutaupyti pinigų.
Maža to, net 36 proc. lietuvių piratavimo nelaiko vagyste, 27 proc. sakė, kad jiems tai nėra svarbu, o 19 proc. pirataujančių lietuvių tvirtino turintys pateisinamų priežasčių.
A. Macijauskienės teigimu, įvertinant apklausų rezultatus svarbu suprasti, kad per sovietinės okupacijos dešimtmečius visa nuosavybė Lietuvoje laikyta valstybine ir dėl to per kelis nepriklausomybės dešimtmečius dalis Lietuvos gyventojų vis dar neatsikratė tokio požiūrio.
Sovietų Sąjungos vadovybė manė, kad turi teisę į visą intelektinę nuosavybę. Kaip vieną iš tokio požiūrio pavyzdžių advokatė nurodė Sovietų Sąjungos įmonės „Melodija“ veiklą. „Melodija“ nesivaržydama komunistinėje šalyje nelegaliai platino tuomet Vakaruose populiarių muzikinių grupių kūrinius.
Be to, didelę įtaką lietuvių požiūriui į piratavimą turi nebaudžiamumo jausmas.
Nors filmo atsisiuntimas iš interneto nesumokėjus pinigų už šią intelektinę nuosavybę ir žiūrėjimas namuose Lietuvoje nėra legalus, tačiau už tokią veiklą mūsų šalyje kol kas niekas nėra nubaustas.
„Nėra nė vieno atvejo Lietuvoje, kad kažkam būtų iškelta administracinė atsakomybė už nelegalų naudojimąsi intelektine nuosavybe“, – sakė advokatė.
„Lietuvos įstatymai numato galimybes pažaboti piratus, tačiau baudžiamųjų ar žymesnių civilinių bylų dėl piratavimo Lietuvos teismų praktikoje buvo tik keletas ir jos susijusios su interneto svetainių, platinusių piratinę produkciją, veikla“, – tikino A. Macijauskienė.
Ji pridūrė, kad būtinas gyventojų švietimas. Pasak A.Macijauskienės, turi būti suvokta, kad intelektinė nuosavybė internete yra prekė, už kurią mokėti yra būtina.
