Apie naują technologijų burbulą kalbama jau seniai. Interneto technologijų rinka perkaitusi, investuotojai pervertina startuolius, burbulas greitai sprogs ir tai bus blogiau už amžių sandūros „dotcomų“ griūtį – maždaug taip mano ne tik skeptiškai nusiteikę analitikai, bet ir kai kurie verslininkai. Dar sausį žurnalas „Fortune“ apklausė daugiau, nei 1 mlrd. dolerių įvertintų kompanijų generalinius direktorius, ar jie mano, kad esame naujame burbule. 
Apie naują technologijų burbulą kalbama jau seniai. Interneto technologijų rinka perkaitusi, investuotojai pervertina startuolius, burbulas greitai sprogs ir tai bus blogiau už amžių sandūros „dotcomų“ griūtį – maždaug taip mano ne tik skeptiškai nusiteikę analitikai, bet ir kai kurie verslininkai. Dar sausį žurnalas „Fortune“ apklausė daugiau, nei 1 mlrd. dolerių įvertintų kompanijų generalinius direktorius, ar jie mano, kad esame naujame burbule. Dauguma atsakė neigiamai, tačiau kai kurie pripažino nelaikantys dabartinės situacijos normalia.
„Rizikos kapitalu besiremiančias kompanijos gali ištikti nemalonumai, jei kapitalo rinka staiga išsektų“, – sako Niklas Östbergas, „Delivery Hero“ vadovas.
„Žinau visą šį ciklą… Ateis laikas, kai startuoliams pinigus pritraukti bus daug sudėtingiau. Tai gali atsitikti kitą savaitę“, – įspėja Stewartas Butterfieldas, vykdantysis „Slack“ direktorius.
Dar vieną kalbų apie burbulą bangą paskatino nesena naujiena apie „sparčiausiai augančią verslo programinę įrangą“: balandį kompanija „Slack“, įkurta vos prieš du metus, buvo įvertinta 2,8 mlrd. dolerių. Žinoma, „Slack“ – išimtis iš taisyklių ir „vienaragis“ (kompanija, įvertinta daugiau nei 1 mlrd. dolerių.). Pats terminas „vienaragis“ pasirodė 2013 metais, kai tokių kompanijų tebuvo 39. Nuo tada šie gyvūnai nustojo būti tokie jau reti rinkoje. Dabar, vos po poros metų, egzistuoja jau 119 supersėkmingų startuolių, ir šiais metais rizikuojame tarp jų išvysti „mirusius vienaragius“, mano rizikos kapitalo fondo „Benchmark“ partneris Billas Gurley'is.
„Esame rizikos burbule, – kalbėjo Gurley'is, duodamas interviu. – Kompanijos pinigus leidžia labai sparčiai, stengdamosi pateisinti milžiniškas pritraukiamas investicijas, ir tai kelia pavojų jų gyvybingumui ateityje“.
Ši prognozė greitai išsipildys internetinei parduotuvei Fab.com, kuri prieš keletą metų kainavo 1 mlrd. dolerių. Pavasarį ji buvo parduota kompanijai PCH vos už 15 mln. dolerių ir prarado beveik visus savo darbuotojus.
Kai kas nusiteikęs dar pesimistiškiau už Billą Gurley. „Šis burbulas daug blogesnis už technologinį 2000-ųjų burbulą“, – mano investuotojas Markas Cubanas, parašęs straipsnelį apie naują bumą Silicio slėnyje ir rekordinius neviešųjų kompanijų vertinimu, kurių realią vertę sunku suskaičiuoti, nes nėra tai apibrėžiančių standartų.
Kaip ir kiti ekonomistai, investuotojai ir verslininkai, Cubanas regi daug panašumų tarp šiandieninės situacijos ir „dotcomų“ burbulu, sprogusiu 2001 metais. Jis įsitikinęs, kad „Uber“, „Twitter“, „Facebook“ – šiuolaikinės Broadcast.com ir Netscape versijos, kurias dešimtojo dešimtmečio gale investuotojai aukštai vertino ir kurios labai brangiai buvo parduotos „Yahoo!“ ir AOL, tačiau paskui jų populiarumas visiškai subliuško.
To, kad kompanijos yra pervertintos, neneigia ir patys verslininkai. Nesename interviu Stewartas Butterfieldas pripažino suprantantis, kad tokie rekordiniai kompanijų įvertinimai negali laikytis ilgai. Tačiau, kitaip, nei daug jo kolegų. jis nepanikuoja: Butterfieldas įsitikinęs, kad „Slack“ sugebės išgyventi ir sėkmingai dirbti, net jei rinka griūtų: biuro nuoma ir reklama kainuos mažiau, bus lengviau rasti talentingus darbuotojus, o nedidelius startuolius – lengviau įsigyti.
Kuo dabartinė situacija skiriasi nuo „dotcomų“ bumo
Be abejo, kai kurios kompanijos buvo įvertintos pernelyg aukštai, bet nekorektiškai lygindami, lazdą neretai perlenkia ir pesimistai. Burbulo prognozuoti vien pagal kelis dėsningumus negalima.
Apskritai, ekonominius burbulus sunku tiksliai apibūdinti. Nobelio Ekonomikos premijos laureato Roberto Schillerio nuomone, burbulas – tai psichologinė epidemija, kurios metu žmonės priima verslo sprendimus, remdamiesi iracionaliais samprotavimais, tarkime, tiesiog patikėję kokia nors idėja ir technologija. Dėl to rinka išties gali griūti.
„Visgi, jei palyginsime pinigus, rizikos kapitalo investuotojų suneštus „dotcomų“ laikais, išvysime, kad 1999 metais tai buvo 71 mlrd. dolerių, o 2014 m. – viso labo 48 mlrd. dolerių“, – pastebi Andrejus Ziuzinas, fondo „VEB Innovation“ vykdantysis direktorius. Jis remiasi garsaus rizikos kapitalo valdymo fondo „Andreessen Horowitz“ birželį pateikta ataskaita. Atsižvelgiant į infliaciją, dabartinis rodiklis daugmaž dukart mažesnis, o tai reiškia, kad šis bumas nepalyginamas su dešimtojo dešimtmečio pabaigos karštlige. Tarkime, 1999 metais investicijos į technologijų kompanijas sudarė ~10 % JAV BVP, o dabar šis rodiklis yra mažiau 3 %.
Svarstant, ar ne per daug pinigų pripumpuota į šią pramonę, reikia turėti omenyje ir skaitmeninių technologijų išsivystymo lygį ir jų prieinamumą. В 2000 metais internetu naudojosi ~400 mln žmonių, 2014 metais prieigą turinčių žmonių skaičius pasiekė 3 mlrd dolerių. Tai atsispindėjo internetinių parduotuvių ir kitų interneto kompanijų pajamoms. Benas Horowitzas, vienas iš „Andreessen Horowitz“ įkūrėjų, taip pat pabrėžia, kad kai naudotojų buvo mažiau, netgi paprastas tarnybas kurti buvo brangiau.
Galiausiai, 1999–2000 metais IPO paskelbė daugiau nei 300 technologijų kompanijų, o 2014 metais – vos daugiau nei 50. „Negalima sakyti, kad dabar investuotojai pinigus deda į nepelningus startuolius, kurie išsyk bėga į biržą fiksuoti savo pajamų, tikėdamiesi, kad kokie nors neapdairūs žmonės užsinorės pinigus paleisti pelenais“, – apibendrina Ziuzinas.
Chrisas Dixonas, garsus Silicio slėnio rizikos kapitalo investuotojas, mano, kad naujo burbulo atsiradimo baimė – veikiau kartos problema, o ne ekonominė grėsmė. Dixonui antrina ir Jerry'is Neumannas, „Neu Venture Capital“ fondo įkūrėjas. „Visi, kas pergyveno „dotcomų“ griūtį, visada atsibus naktimis ir regės vaiduoklius“, – juokauja jis. Apie tai, kad visuomenės sąmonėje nuolat kyla naujų burbulų baimė, byloja ir paprastas Dixono tyrimas: jis paskaičiavo, kad nuo 2003-ųjų metų, kai rinkos ėmė atsigauti po „dotcomų“ burbulo, laikraštis „The New York Times“ parašė daugiau nei 300 tekstų apie galimą startuolių rinks krachą.
Kas startuolių rinką nuo kracho apsaugos?
Kas gi vyks technologijų rinkoje ateityje? A. Ziuzinas tikras, kad mūsų laukia tolesnis stambių IT-kompanijų klestėjimas, o taip pat naujų gigantų atsiradimas. Tokį optimizmą lemia mobiliųjų įrenginių populiarumo augimas: visų pirma, jie darosi vis galingesni, o antra, jie dažnai būna vedliai į internetą trečiojo pasaulio šalių gyventojams, dėl kurių interneto naudotojų skaičius nuolat auga, o tai reiškia, daugėja ir potencialių interneto kompanijų klientų.
„Išmanieji telefonai tokie daugiafunkciški ir technologijų kompanijoms suteikia tiek augimo galimybių, kad burbulas gali kilti tik dėl iracionalaus naudotojų elgesio; tikrai išvysime, kaip daugės jutiklių ir daviklių ir atsiras didelė ekosistema tarnybų, susijusių su sveikatos apsauga, bankais ir kitomis paslaugomis“.
Tuo tiki ne tik rusų ekspertai, bet ir garsiausi Silicio slėnio investuotojai – gegužę, galimo burbulo svarstymo įkarštyje, Benedictas Evansas parengė ataskaitą „Mobile Is Eating The World“. Jo nuomone, gyvename nuostabiausių rinkos galimybių startuoliams laikais per visą žmonijos istoriją. Iš vienos pusės, verslininkai gali skverbtis vis į naujas pramonės šakas, kurių skaitmeninės technologijos dar netransformavo – pavyzdžiui, pakeisti sveikatos apsaugą. Iš kitos – šių sprendimų auditorija vis plečiasi dėl mobiliųjų įrenginių, šimtus kartų galingesnių už dešimtojo dešimtmečio kompiuterius, populiarumo augimo.
Trumpai tariant, neverta leistis užburiamiems ryžtingo atskirų kompanijų augimo, bet ir panikuot dėl atidundančios katastrofos svarių priežasčių tikrai nėra.
