Šiuolaikinis jaunimas – verslininkai mokyklos suoluose

Petras Šlekys

Puikiais balais išlaikyti brandos egzaminus, įstoti į prestižinį universitetą, įgyti darbo patirties ir tik tuomet pradėti galvoti apie savo verslą – nepriklausomybės kartai ši, regis, loginė seka vis mažiau suprantama. Skaitmeninio amžiaus čiabuviai savo verslus pradeda kurti dar sėdėdami mokyklos suoluose.

Technologijos leidžia verslą sukurti greičiau

Septyniolikmetis Petras Šlekys – vienas tokių verslininkų. Pirmąjį verslą sukūręs dar besimokydamas devintoje klasėje, šiandien vaikinas – „Mozilla“ atstovas Baltijos šalyse bei kompanijų „ChimpDeck“ ir „Interneto spalvos“ savininkas.

Pasak jaunuolio, šiame technologijų amžiuje norint pradėti verslą, pakanka turėti kompiuterį, internetą, genialių idėjų ir noro. „Jau vaikystėje gerai supratau finansus ir pardavinėjau įvarius dalykus, pavyzdžiui, būdamas septynerių Nidoje prekiavau nudažytais akmenukais. Verslininko gyslelę turiu jau senokai – būčiau ir toliau ją tobulinęs, tačiau IT man leido santykinai greitai, be didelių investicijų įsiveržti į rinką ir tobulėti daug sparčiau“, – pasakojo P. Šlekys.

Idėja kurti savo verslą prasidėjo nuo kompiuterinių žaidimų, kuriems, būdamas vienuolikos, skirdavo daugybę laiko. Šiandien, mokyklą baigiantis vaikinas, jau galvoja apie studijas. Jo planuose – informacinių technologijų ir verslo vadybos mokslai viename iš Londono universitetų. Informacinių technologijų bendrovės „Laurilita“ savininkas Simonas Slabšinskas verslauti taip pat pradėjo dar besimokydamas mokykloje. Kaip laisvai samdomas specialistas dirbęs jaunuolis, įsteigti savo įmonę panoro būdamas vienuoliktokas. Čia į pagalbą atskubėjo vaikino senelis. Jis įsteigė bendrovę, o S. Slabšinskas visas akcijas nusipirko.

Mokykla ir džiaugiasi, ir priekaištauja

Dvyliktoje klasėje Caterham mokykloje nuo rudens besimokysiantis P. Šlekys laiką mokykloje vadina vienu svarbiausių gyvenimo etapų, kai ne tik išmokstama dėstomų dalykų, bet ir įgyjama gyvenimiškos patirties. Pašnekovo nuomone, mokykla – kaip mažas gyvenimo inkubatorius, kuriame pargriūti ne taip skauda.

Tačiau verslininkas pastebi ir tai, kad mokyklose dar labai trūksta inovacijų. Jam norėtųsi pakeisti ir kai kurių pedagogų požiūrį, jog technologijas moksleiviai naudoja tik žaidimams.

Informatikos mokytoju savo klasės draugams kartais tampantis P. Šlekys pakoreguotų ir informatikos pamokų turinį.

Panašu, kad jaunasis verslininkas šiais klausimas mūsų šalyje nesunkiai rastų bendraminčių. Vasaros pradžioje el. dienyno „TAMO“ ir programos „Samsung Mokykla ateičiai“ atlikto tyrimo, kuriame buvo apklausti 626 mokiniai ir jų tėvai, duomenimis, 39 proc. mokinių teigė, kad labiausiai mokykloje pasigenda netradicinių, naujoviškų mokymų metodų, 34 proc. – technologinių naujovių, kurios paįvairintų mokymosi procesą.

Augančius mokinių lūkesčius pastebi ir patys mokytojai. Šiais metais 424 mokytojai iš visos Lietuvos pateikė paraiškas dalyvauti skaitmeniniuose mokymuose pedagogams, kuriuos mūsų šalyje inicijavo bendrovė „Samsung Electronics Baltics“ bendradarbiaudama su „Renkuosi mokyti!“ bei Kauno technologijos universitetu. Programa siekiama didinti modernių švietimo lyderių ekspertiškumą, skatinti mokyklose skaitmeninius pokyčius.

„Visi mano verslai susiję su informacinėmis technologijomis. Čia svarbiausia – ne konkrečios žinios, o įgūdžiai rasti, priimti ir įsisavinti informaciją, juk šiame sektoriuje viskas keičiasi pašėlusiu greičiu. Tačiau jei žmogus turi išlavintą gebėjimą mokytis – problemų nekils“, – užtikrintai kalbėjo S. Slabšinskas.

Padėjo ir mokė tėvai bei kolegos

Verslus sukūrę moksleiviai vienbalsiai tvirtina, kad pasiryžtant šiam žingsniui itin svarbus buvo tėvų ir artimųjų supratingumas ir palaikymas. P. Šlekiui geriausias gyvenimo mokytojas yra jo tėtis, kurio profesinio gyvenimo variklis visad būdavo ne pinigai, o aistra savo užsiėmimui. Jaunojo verslininko tėtis yra ekonomistas bei patyręs verslininkas, tad nuo vaikystės savo sūnų mokė ekonomikos, finansų ir verslo tiesų. Būtent taip vaikinas išmoko taupyti, investuoti pinigus, žvelgti į supantį pasaulį iš verslo perspektyvos.

Tuo tarpu Š. Slabšinskas džiaugiasi interneto atveriamomis galimybėmis: „Jeigu neatsitraukęs nuo kompiuterio gali žiūrėti Harvardo paskaitas internetu, jeigu gali užsidirbti piešdamas dizainą – tai iš tiesų galimybės yra neribotos. Mano tėvų karta tokių galimybių neturėjo.“

UAB „Laurilita“ savininkas įsitikinęs, kad norint tapti verslo savininku, svarbiausia ryžtas. „Reikia ne tuščiai kalbėti, o imti ir daryti. Turi būti atkaklus – pasitaiko, kad nepasiseka, viskas griūna, tačiau turi nepasiduoti. Ir būtinai pasirink veiklą, kuri tave domina, tada sunkumus įveikti bus daug lengviau“, – patarimų negailėjo moksleivis.