Telefoninių sukčių pinklėms pasiduoda ir įmonių atstovai

SEB banko duomenimis, nors per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjusių banko klientų skaičius žymiai nekito – per pirmąjį šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys, – tačiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Banko atstovų teigimu, šią sumą išaugino keli stambūs sukčių laimikiai, tarp kurių – ir iš įmonių apgaule išviliotos lėšos.

Iš įmonių gauna didesnį laimikį

„Per šį pusmetį nuo telefoninių sukčių nukentėjo 4 juridiniai asmenys, kai pernai atitinkamu laikotarpiu į sukčių pinkles nebuvo papuolusi nė viena įmonė. Ši auditorija sukčiams ypač patraukli, nes įmonių sąskaitose būna daugiau lėšų ir jas paprastai valdo vienas asmuo. Tokiam asmeniui pakliuvus į sukčių pinkles, laimikis gali būti itin didelis. Vidutinė įmonių patirto nuostolio suma – 8 300 eurų, t. y. 7 kartus didesnė nei fizinių asmenų“, – Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius.

Jo teigimu, su įmonėmis bendraudami sukčiai apsimeta teisėsaugos atstovais, vykdančiais slaptus tyrimus, apie kuriuos informacijos negalima atskleisti nei artimiesiems, nei teisėtiems banko atstovams. Dėl daromo psichologinio spaudimo įmonių atstovai paklusniai laikosi sukčių instruktažo ir gali atskleisti slaptažodžius, reikalingus prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti finansines operacijas. Pasak A. Šapolos, pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta banko saugumo darbuotojais ir klientus įkalbinėja lėšas laikinai pervesti į neva saugesnes sąskaitas arba užblokuoti įtartinas kliento sąskaitas. „Bet kokiu atveju sukčiai siekia vieno – iš kliento išvilioti slaptažodžius ir sąskaitose esančias lėšas pervesti į sukčių bendrininkams priklausančias sąskaitas“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius.

Sukčiai vis dažniau apsimeta pardavėjais

„Pastebimos ir naujos sukčiavimo internetu tendencijos. Vis daugiau atvejų, kai sukčiai apsimeta pardavėjais ir internete už patrauklią kainą siūlo įvairias prekes: telefonus, vaikiškus vežimėlius, automobilius, retas monetas ir pan. Susidomėjusių preke pirkėjų prašoma sumokėti avansą, kurį sumokėjus su pardavėju susisiekti nebepavyksta. Vien SEB banke per pastarąjį pusmetį fiksuota 15 tokių avanso gavėjų, o kai kurių iš jų sąskaitose – ne vienas avansinis mokėjimas“, – sako A. Šapola.

Kaip nepapulti į sukčių spąstus?

Norintiems apsisaugoti ir nuo sukčių pinklių apsaugoti savo artimuosius SEB banko Prevencijos departamento direktorius pataria:

• Apie galimas sukčių pinkles įspėti savo artimuosius, ypač – vyresnius šeimos narius. SEB banko duomenimis, šį pusmetį nuo sukčių nukentėjusių asmenų amžiaus vidurkis – 58 metai;
• Įspėti artimuosius ir pažįstamus, kad reiktų atsargiai vertinti prekes, kurios parduodamas labai pigiai ir skubiai. Atsargiai reiktų elgtis, jei pardavėjas ragina kuo greičiau sumokėti avansą ir atsisako susitikti bei parodyti prekę;
• Atsiminti, kad nei banko, nei teisėsaugos atstovai niekada neprašys telefonu atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų, mokėjimo kortelių slaptažodžių ar saugumo sumetimais atlikti mokėjimų į jų nurodytas sąskaitas. Jūsų prisijungimo duomenys taip pat nėra reikalingi, kad būtų apribotas naudojimasis elektronine bankininkyste;
• Turėti omenyje, kad dažniausiai naudojamas sukčių kabliukas – įtikinėjimas, kad vykdant jų nurodymus žmonės gali apsaugoti savo lėšas;
• Įmonių atstovams mokėjimo operacijų tvirtinimui rekomenduoja naudoti elektroninį arba mobilųjį elektroninį parašą. Taip pat rekomenduojama, kad operacijos būtų tvirtinamos dviejų asmenų parašais – taip bus lengviau atsispirti sukčių daromam psichologiniam spaudimui.