Duomenų analitika – „karščiausia“ dešimtmečio profesija

Kuri atostogų kryptis populiariausia tarp lietuvių? O ar tie, kurie ją renkasi, yra labiau linkę gulėti paplūdimyje ar triukšmingai linksmintis vakarėliuose? Jie dažniau naudojasi socialiniais tinklais, o gal klausosi radijo? Ar yra linkę mokėti kortele, ar atsiskaityti grynaisiais? Kiek kalbų moka, kiek uždirba, koks jų amžiaus vidurkis?.. Tai – tik keletas klausimų, kurie galėtų iškilti, pavyzdžiui, naujai kuriamų avialinijų vadovui. Arba turizmo agentūros marketingo skyriui. Arba laisvalaikio pramogų organizatoriui, siekiančiam į rinką įvesti naują produktą. Atsakymo visi interesantai kreiptųsi į vieną žmogų – duomenų analitiką.

Tariamoji nuosaka parinkta neatsitiktinai – duomenų analitika yra ta specialybė, kurioje atotrūkis tarp rinkos poreikio ir pasiūlos yra vienas iš didžiausių. Žurnalas „Forbes“ skelbia, jog per 2014-uosius duomenų analitikų poreikis įvairiose srityse ženkliai išaugo – kai kuriose iš jų kone 124 procentais. Šiandien įmonėms nebeužtenka analizuoti pokalbius su vartotojais ir skaityti jų komentarus įmonės tinklalapyje. Socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“ paskyros mirga atsiliepimais apie produktus ir paslaugas, tačiau šie duomenys pateikiami įvairiausiuose kontekstuose, kartu galima rasti ir daugybę papildomos informacijos: vartotojo lytis, pomėgiai, kitos jo ar jos vartojamos prekės ir paslaugos.

„Atsiranda visiškai nauji duomenų, ypač susijusių su asmenine vartotojų informacija, klodai – jų jau yra ne tūkstančiai, o šimtai milijonų vienetų, duomenys nuolatos keičiasi. Visuomenės nuomonės tyrimų, sociologijos srityje apie šį milžinišką duomenų okeaną kalbama jau keletą metų. Jis atveria didžiules galimybes rinkos tyrimuose, leidžia priimti kokybiškesnius sprendimus“, – teigia Vladas Gaidys, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius.

Specialistų poreikiui nuolat augant, Kauno technologijos universitetas (KTU) yra vienintelė aukštoji mokykla siūlanti Duomenų analitikos studijų programą. Socialinių mokslų, informatikos ir matematikos mokslų kryptis vienijanti pirmosios pakopos programa rengia specialistus, kurių poreikis – globalus.

Prieš priimant sprendimą – duomenų analizė

„Tarpdalykinis požiūris – tai didelis privalumas, kurį man suteikė studijos“, – sako Erika Furman, Ateities visuomenės instituto steigėja. KTU socialinių mokslų daktarės teigimu, technologijos universitete socialiniai mokslai pateikiami akcentuojant šiandien būtiną technologinę dedamąją.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę plačiau pasižiūrėti į savo tiriamąjį dalyką – politikos sociologiją. Taikiau tiek statistinius, tiek aprašomuosius metodus susipažinau su duomenų analizės metodais“, – teigia tarpdisciplininių tyrimų instituto įkūrėja ir vadovė.

Pasak jos, duomenų analizės kompetencija yra ypač naudinga visose profesinėse veiklose: „Duomenų surinkimas ir jų kritinis įvertinimas – tai pirmasis etapas prieš priimant bet kokį sprendimą. Pavyzdžiui, man dirbant kultūros ministro patarėja, pirmasis bet kokio projekto etapas buvo medžiagos analizė, ir tik tada – galimo sprendimo alternatyvų paieškos“.

Lietuva skaičiais: šeimos nariui per mėnesį tekdavo 50 Lt

Visuomenės tyrėjai šiandien gaunamą informacijos kiekį vadina „greituoju maistu“ ir prognozuoja, kad vis labiau bus reikalingi tie, kurie moka iš šio maisto paruošti valgomus patiekalus. Kitaip tariant – reikalingi žmonės, kurie mokėtų „prakalbinti“ skaičius.

„Mūsų darbas – nepaprastai įdomus, nes jis keičiasi, niekas nesikartoja. Kasdien sulauki įdomaus projekto arba atrandi netikėtą rezultatą“, – teigia fiziko diplomą turintis sociologas V. Gaidys. Paprašytas paminėti ryškiausius Lietuvos visuomenės pokyčius per pastarąjį dešimtmetį, vienos seniausių visuomenės ir rinkos tyrimų įmonės vadovas teigia, jog mūsų šalis tapo neatpažįstama. „Vien ko vertas faktas, kad 1993-aisiais trečdalio Lietuvos gyventojų pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, buvo 50 Lt. Judėjimo laisvė, emigracija, narystė Europos Sąjungoje turėjo didelės įtakos ir vidiniams visuomenės pokyčiams“, – mano V. Gaidys.

Vienas iš tokių – augantis pasitikėjimas teismais ir policija, kuris aiškiai rodo, jog judame vakarietiškos visuomenės link, kurioje pasitikėjimas valdžios institucijomis yra aukštas.

Technologijos keičia visuomenės tyrimų metodus

Pasak E. Furman, ypač didelis privalumas mokantis KTU, buvo Universiteto įsteigtas ir valdomas Lietuvos humanitarinių ir socialinių duomenų archyvas, kuris leidžia naudotis aktualiais skirtingais duomenų šaltiniais, praktiškai mokytis duomenų analizės įgūdžių.

„Nuo 1937-ųjų sociologijoje taikomą klasikinį interviu metodą keičia internetinis diskursas. Todėl ypač reikalingi žmonės, kurie puikai geba dirbti su naujausiomis technologijomis tiek renkant, tiek analizuojant duomenis, moka valdyti gaunamos informacijos srautus“, – rinkoje jaučiamą specialistų poreikį įvardija V. Gaidys.

Pasak jo, gebantiesiems analizuoti ir interpretuoti duomenis atsiveria didžiulės galimybės – tokių žmonių reikia ir ministerijoms, ir viešosioms įstaigoms, ir verslo įmonėms.