Užsienio įmonių „galvų medžiotojų“ taikinyje – KTU matavimų inžinerijos studentai

„Tikrai neretai sulaukiame užsienio įmonių, su kuriomis bendradarbiaujame, prašymų pasidalyti gabių studentų kontaktais. Užsienio įmonės aktyviai vykdo galvų medžioklę“, – teigia Elena Jasiūnienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko ultragarso mokslo instituto tyrėja.

„Visos mūsų magistro darbų temos yra siejamos su praktika – gauname bandinius su aktualiomis, spręstinomis problemomis, pavyzdžiui, defektų paieška naujo tipo sujungimuose. Šioms problemoms spręsti ieškoma metodikų, vystomos technologijos“, – pasakoja E. Jasiūnienė.

Matavimų inžinerijos magistro studijų programos vadovė yra įsitikinusi, kad praktinis darbų pobūdis, kai studentai atlieka realių institute vykdomų tarptautinių tyrimų projektų užduotis, KTU absolventams suteikia neabejotiną pranašumą rinkoje. Studentai dalyvauja kuriant ir tobulinant ultragarso tyrimo metodus, kurių rezultatai taikomi visame pasaulyje.

Pasak E. Jasiūnienės, daugelis KTU K. Baršausko ultragarso mokslo instituto projektų yra vykdomi su užsienio partneriais. Institutas pirmauja tarp Europos techniškųjų mokslo institucijų pagal užsakomųjų tyrimų bei vystomų technologijų mažoms ir vidutinėms įmonėms (Europoje tokia įmonė gali turėti iki 500 darbuotojų), skaičių. Šie projektai laimimi konkuruojant su geriausiais Europos universitetais ir mokslo tyrimų įstaigomis.

Ultragarso matavimai – kad kelionės lėktuvu būtų saugios

Skrydžiai lėktuvu – vienas iš įprastų keliavimo būdų, ir, statistika teigia, vienas iš saugiausių. Tačiau tikriausiai nedaug kas numano, kad tam, jog skrydžiai būtų iš tiesų saugūs, lėktuvai periodiškai išardomi iki detalių, kurios patikrinamos ultragarsu, ieškant mikroįtrūkimų.

Ultragarsiniai tyrimai naudojami ir oro jėgainių sparnų defektų, antžeminio transporto priemonių bei medžiagų, iš kurių jos gaminamos, kokybės kontrolei. Kruopštus ultragarso mokslininkų darbas bei naujausios technologijos padeda išvengti skaudžių nelaimių ir katastrofų.

„Ultragarso matavimai mane žavi tuo, jog realiai leidžia ultragarsu ar rentgenu pažiūrėti į objekto vidų, pamatyti jo struktūrą – tai, kas nematoma plika akimi“, – teigia KTU Ultragarso mokslo instituto tyrėja. KTU Ultragarso mokslo institute sukurtos technologijos veikia ir branduoliniuose reaktoriuose, ir kuro talpose, ir kitomis ypač kenksmingomis sąlygomis, kuriose gyvybė išgyvena iki kelių sekundžių.

Gali ištirti net ir geležinkelio bėgius

Pažangiausia Baltijos šalyse įranga aprūpintose KTU Ultragarso mokslo instituto laboratorijose yra unikali įranga neardomiesiems matavimams atlikti, Institutui priklauso ir vienintelis regione moksliniams tikslams skirtas kompiuterinis tomografas.

„Galime tirti ir labai mažus objektus – tam naudojamas, pavyzdžiui, akustinis mikroskopas, pateikiantis labai tikslius matavimus, ir labai didelius – pavyzdžiui, geležinkelio bėgius – specialiai įrengtuose baseinuose“, – galimybes vardija E. Jasiūnienė.

Matavimų inžineriją studijuojantys magistrantai tyrimus atlieka realiai pramonėje naudojamais įrengimais. Magistrantų ir doktorantų tiriamiesiems darbams vadovaujanti mokslininkė mano, jog tai yra labai naudinga praktinė patirtis.

Magistro diplomas – vizitinė kortelė darbdaviui

„Pasirinkau studijuoti magistrantūroje, nes mano darbas yra susijęs su matavimais, ir aš siekiu tobulėti“, – teigia ką tik matavimų inžinieriaus magistro diplomą gavęs Andrius Norkevičius. Jaunojo specialisto nuomone, matavimų inžinerija įdomi tuo, kad ši specialybė labai plačiai pritaikoma – viskas, ką įmanoma išmatuoti, apibrėžiama šiuo terminu.

„Mano tyrimai priklausė neardomųjų tyrimų sričiai, kurių pagrindinis tikslas yra aptikti įvairius defektus su dideliu tikslumu bei patikimumu, neišardant objekto. Pasaulyje tokie tyrimai plačiai atliekami aviacijoje, gamyboje, įvairiose pramonės srityse“, – sako A. Norkevičius.

Naujai „iškeptas“ magistras mano, jog šis diplomas – tarsi vizitinė kortelė darbdaviui, parodanti, jog žmogus sugeba siekti aukštesnio tikslo.

„Žaliosios“ technologijos ir ultragarsas

„Pamačiusi įrangą ir laboratorijas buvau labai nustebusi – universitete namuose turėjome šiek tiek įrangos, tačiau, palyginti, nedaug praktinių užduočių. O čia – viskas nauja, ir viskuo galima naudotis“, – sako magistro diplomą šį birželį atsiėmusi Damira Smagulova iš Kazachstano.

Pasak studentų tyrimams vadovavusios E. Jasiūnienės, jų abiejų atlikti tyrimai buvo susiję su šiuo metu populiarėjančiomis kompozitinėmis medžiagomis, kuriomis siekiama mažinti aplinkos užterštumą.

„Kompozitinės medžiagos kuriamos tam, kad transporto priemonės išskirtų kuo mažiau anglies dvideginio, kad būtų kuo lengvesnės. Tačiau būtina užtikrinti šių medžiagų jungimo su metalu saugumą. Mūsų magistrantai, dirbdami su skirtingų partnerių pateiktais bandiniais, atliko įvairius matavimus, ieškodami efektyvių būdų medžiagų sujungimo defektams aptikti“, – studentų atliktų darbų svarbą komentuoja E. Jasiūnienė.

Universali studijų programa tiksliųjų mokslų bakalaurams

Pasak E. Jasiūnienės, matavimų specialistai reikalingi ir maisto pramonėje, kai reikia atlikti kiekių ir dydžių matavimus, chemijos pramonėje, siekiant nustatyti gaminio sudėtį, vykdomi ir srauto matavimai energetikos įmonėse, ieškoma defektų transporto priemonėse – ši sritis patraukli savo įvairiapusiškumu. Studijuoti magistrantūroje matavimų inžineriją kviečiami fizikos, chemijos, kitų tiksliųjų mokslų studijų programų absolventai.

„Magistro studijos suteikia galimybę susipažinti su pačiomis įvairiausiomis sritimis, kiekvienas gali atrasti savo nišą, pasirinkti, kokioje srityje nori atlikti matavimus. Turint įvairiapusių žinių, realioje darbinėje situacijoje lengviau pasirinkti efektyviausią metodą“, – mano E. Jasiūnienė.

Įmonės, kuriose dirba matavimų inžinieriai – pačios įvairiausios. Nuo tiesiogiai su matavimais susijusių metrologijos centrų iki pramonės ir valstybinių įmonių. Pasak KTU K. Baršausko ultragarso mokslo instituto tyrėjos, matavimų srities specialistų poreikis iš pramonės jaučiamas nuolatos, o daugelis studentų pradeda karjerą dar studijų metais.