Tarptautiniai ekspertai: KTU – neprilygstami matavimų technologijoje bei gamtos moksluose ir medžiagotyroje

Didžiausią Lietuvoje mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos vertinimą atlikę tarptautiniai ekspertai pateikė savo išvadas, kurie mokslo bendruomenėje sutikti skirtingai. KTU Mokslo departamento direktoriaus Leono Balaševičiaus teigimu, nors šį tyrimą galima interpretuoti įvairiai, jo nauda šalies mokslui – neabejotina.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) koordinuotas mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas buvo didžiausias iki šiol vykdytas tyrimas šalies istorijoje. Jame buvo vertinama 30 šalies valstybinių, privačių universitetų ir mokslo institutų 2009–2013 metų mokslinė veikla. Tyrimo ašis – kiekvienoje mokslo srityje suformuoti vertinamieji vienetai (VV).VV tyrime buvo įvardijamas kaip vienas ar keli mokslo kryptimi susiję institucijos padaliniai.

Mokslinė veikla vertinta analizuojant VV mokslinių tyrimų rezultatų kokybę, jų socialinį ir ekonominį poveikį Lietuvoje ir užsienyje, infrastruktūra, mokslinių tyrimų vadybą ir plėtros galimybes.

Daro didžiausią teigiamą ekonominį poveikį

Vertinimai pateikti penkiabalėje sistemoje, kur aukščiausias balas skirtas pasauliniam lyderiui. Deja, tokio bendro įvertinimo Lietuvoje negavo nei vienas VV. Ketvertu vertintas stiprus tarptautinis lygio, trejetu – stiprus nacionalinio lygio su daliniu tarptautiniu pripažinimu, o 2 ir 1 – atitinkamai patenkinamas ir silpnas nacionalinio lygio VV.

KTU vykdomos mokslinės veiklos įvertintos aukščiausiu 4 balų bendru įvertinimu: fiziniuose moksluose – gamtos mokslų ir medžiagotyros, o technologijos moksluose – matavimų technologijos VV (MT). Ekspertai pabrėžė, kad MT Kauno technologijos universitete (KTU) tarp technologinių mokslų visoje Lietuvoje – pats geriausias. Ši mokslinių tyrimų kryptis ateityje galėtų tapti net tarptautiniu lyderiu. Jų vertinimu, MT išsiskiria aukšto lygio mokslinių tyrimų kokybe ir kiekybe, o šios mokslinės krypties infrastruktūra ir mokslinių tyrimų įranga – konkurencinga tarptautiniu mastu. Tyrime nustatyta, kad būtent ši kryptis lemia, jog KTU yra vienas iš lyderių Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje.

Antroji sritis, kurioje KTU yra stipri tarptautinio lygio institucija – gamtos mokslai ir medžiagotyra (GMM). Ekspertų teigimu, ši mokslo sritis turi puikų potencialą tapti lyderiu tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į mokslininkų amžiaus pasiskirstymą, jaunųjų mokslininkų rengimą ir modernią mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Pripažinta, kad MT ir GMM moksliniai tyrimai, kartu su KTU maisto mokslo ir technologijomis (MMT), Lietuvoje daro didžiausią teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį. Tyrimas taip pat parodė, kad geriausias plėtros galimybes taip pat turi KTU informatikos mokslai (IT) – prognozuojama, kad šios krypties tyrimai netrukus gali tapti tarptautinės svarbos.

Tyrimas atspindi ne viską

Apibendrindamas tyrimo rezultatus L. Balaševičiaus sako, kad toks rezultatas džiugina, tyrimas turi neabejotiną vertę Lietuvos mokslui, nes parodo, kaip tobulinti mokslo vadybą skatinant mokslinių tyrimų rezultatų kokybę, didinant jų socialinį, ekonominį poveikį visuomenei bei užtikrinant darniąją plėtrą.

Pasak L. Balaševičiaus, tyrimo metodika gali būti tobulinama, kad nereikėtų vienos srities mokslininkų gupių skirstyti į mažesnes grupeles po keliasdešimt tyrėjų – į jau minėtus vertinimo vienetus (VV). Kai kuriais atvejais toks dirbtinis suskaldymas lėmė ir didelių bei stiprių mokslininkų komandų darbo rezultatų suskaldymą.

„Pavyzdys galėtų būti KTU Cheminės technologijos fakultetas, kurio mokslininkai ir jų darbai yra pripažinti užsienyje, tačiau dėl fakulteto suskaidymo į tris VV, ši sritis įvertinta tik kaip stipri Lietuvoje“, – teigė L. Balaševičius.

Jo teigimu, norint įvertinti VV, galima paskaičiuoti ir VV visų gautų įvertinimų vidurkį. Pavyzdžiui, šiuo metodu vertinant technologijos mokslų sritį, šalies mastu išryškėja ir daugiau lyderių – šalia MT ir GMM į vieną gretą stoja ir KTU darnioji chemija (DC) bei IT. Šių mokslų krypčių vidurkis svyruoja ties 3,5 balo, o pagal tokį skaičiavimą KTU pirmajame šalies penketuke užima net keturias vietas. Tyrime pabrėžiama, kad DC pasižymi gera mokslinės produkcijos kokybe, geru ekonominiu ir socialiniu poveikiu, puikia infrastruktūra, labai moderni įranga ir puikiu tyrimų valdymu. Čia sugebama pritraukti daug magistrantūros ir doktorantūros studentų, kurie yra labai svarbūs ateičiai, didelį įspūdį ekspertams padarė ir stipri universiteto parama.

KTU IT taip pat gali pasigirti savo moksliniais produktais, inovatyvių produktų kūrimu ir pramonės įmonių poreikių tenkinimu.

Veiklą būtina apjungti

Kalbėdamas apie tai, kaip būtų galima siekti mokslo rezultatų kokybės, L. Balaševičius akcentavo, kad svarbiausia – mokslinių tyrimų rezultatų integravimas į studijų procesą ir jaunų motyvuotų tyrėjų ugdymas.

Tyrimą atlikę ekspertai atkreipė dėmesį, kad universiteto dalijimas į 9 fakultetus ir 10 mokslo institutų nėra praktiškas mokslinių tyrimų rezultatų integracijos į studijų procesą prasme. Jų nuomone atskiri mokslo institutai pasiteisina tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei jie sutelkti KTU Santakos slėnyje. KTU Mokslo departamento direktoriaus teigimu, šios ekspertų įžvalgos labai svarbios stiprinant mokslo institutų mokslinį potencialą ir įtraukiant jų mokslininkus į studijų procesą.