Birželio 2 d. Lietuvos studentų sąjunga pristato tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti efektyvesnių būdų su juo kovoti.
„Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Studentų atstovai džiaugėsi, kad akademinio nesąžiningumo mastai aukštosiose mokyklose šiek tiek sumažėjo, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai studentų iš nesąžiningo elgesio formų dažniausiai pasitaikančiomis laiko nesąžiningumą atliekant savarankiško darbo užduotis, šią veiklą paplitusia laiko 61 proc. studentų, ir nesąžiningą elgesį viešų atsiskaitymų metu (48 proc.).
Nesąžiningiausi – biomedicinos mokslų studentai
Akademinio sąžiningumo lygis pakankamai ženkliai skiriasi lyginant įvairias studijų sritis. Sąžiningiausi – menų atstovai. Galima spėti, kad tam įtaką daro ir specifinė atsiskaitymo forma. Kiek netikėtas augantis nesąžiningumas tarp technologinių ir biomedicinos mokslų atstovų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 52 proc. biomedicinos mokslų atstovų pastebi akademinį nesąžiningumą savo aplinkoje.
„2013 m. buvo pakankamai didelis skirtumas tarp ištęstinių bei nuolatinių studijų formų studentų pagal akademinio nesąžiningumo paplitimą. Šis skirtumas šiemet gerokai mažesnis“, – sako sociologas Martynas Kriaučiūnas.
Dar vienas šių metų tyrimo netikėtumas – išnykęs skirtumas tarp nesąžiningų veikų paplitimo universitetuose ir kolegijose, kuris prieš porą metų buvo pakankamai ryškus. „Universitetuose sąžiningumo situacija lieka panaši, tačiau kolegijose matomi ryškūs teigiami pokyčiai: 2013 m. akademinį nesąžiningumą paplitusiu reiškiniu įvardino 49 proc., kai tuo tarpu šiemet – 34 proc.“, – teigia M. Kriaučiūnas.
Rašto darbų pirkimas ir pardavimas turi būti baudžiamas griežčiau
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad veiklose, kurios yra griežčiau kontroliuojamos dėstytojų ar kito akademinio personalo akademinio nesąžiningumo mastai mažėja. Tačiau veiklose, kurios reikalauja studento savarankiško darbo, pvz. komandinio darbo užduotys, rašto darbų rengimas, akademinio nesąžiningumo mastai nemažėja.
„Matome ryškų skirtumą tarp veiklų, kurios yra kontroliuojamos ir daugiau savarankiškos. Mokslinių darbų pirkimas, pardavimas ir pateikimas kaip savo yra didelė problema, kurios aukštosios mokyklos savo jėgomis išspręsti negali, tad čia reikalingas valstybės įsikišimas ir palaikymas. Siūlome, kad ši veikla būtų įtraukta į Administracinės teisės pažeidimų kodeksą ir už rašto darbų pardavimą, pirkimą bei pateikimą kaip savo būtų taikoma administracinė nuobauda“, – sako P. Baltokas.
Šiai idėjai pritaria ir vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Nerijus Mačiulis. „Akademinis nesąžiningumas turi ilgalaikių pasekmių visai valstybei ir jos ekonomikai. Lietuvoje darbingo amžiaus jaunuolių skaičius mažėja, prognozuojama, kad iki kito dešimtmečio sumažės apie 15 proc. Tad turime užtikrinti, kad studentai įgis tinkamas kompetencijas ir sugebės save tinkamai realizuoti darbo rinkoje. Sąmoningas pasiruošimas sukčiauti, paruoštukių naudojimas yra sunkus nusikaltimas, tačiau universitetai ir dėstytojai dažnai nuolaidžiauja tokiems studentams. Mano manymu, bausmė už tokią veiklą turėtų būti šalinimas iš universiteto. Rašto darbų pirkimas ir pardavimas turėtų būti kriminalizuota veikla, kadangi tai yra veiklos, kurios turi neigiamą įtaką ne tik pačiam asmeniui bet ir visai valstybės ekonomikai“, – teigia N. Mačiulis.
Įvardino akademinio nesąžiningumo priežastis
Anot N. Mačiulio, viena didžiausių akademinio nesąžiningumo priežasčių didelis aukštojo mokslo prieinamumas. „Aukštosios mokyklos priima studentus neturinčius kompetencijų ir nėra suinteresuotos pašalinti studentus, kurie sukčiauja. Konkuruodamos aukštosios mokyklos priima asmenis, kurie neturėtų studijuoti ir toleruoja sukčiavimą“, – sako N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, sukčiavimo kultūra ateina iš mokyklų ir yra aiškus atspindys visuomenės, kurioje toleruojamas mokesčių vengimas, kyšininkavimas ir korupcija. „Kai kalbame apie kovą su šešėliu, turime kalbėti ir apie kovą su akademiniu nesąžiningumu. Turime su tuo kovoti mokyklose, universitetuose. Nors tyrimas ir atskleidžia teigiamą pokytį, jis nėra pakankamas. Tiek valstybė, tiek auštosios mokyklos turi dėti pastangas ir inkriminuoti šią veiklą“, – teigia N. Mačiulis.
Tyrimo pristatyme dalyvavęs Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas teigia, kad aukštosios mokyklos deda pastangas kovoti su akademiniu nesąžiningumu: „Universitetuose diegiamos plagiavimo mažinimo sistemos ir akademinio nesąžiningumo netoleravimo politika. Pavyzdžiui, jei VGTU užfiksuojamas nusirašinėjimas ar kita nesąžininga studentų veikla, studentas šalinamas iš universiteto“, – sako rektorius.
Vis dėlto A. Daniūnas pastebi, kad per mažai dėmesio skiriama studento atsakomybei už akademinį nesąžiningumą. „Kaip matome, kuo daugiau studentas turi kontakto su dėstytoju, tuo labiau mažėja akademinis nesąžiningumas, tad galbūt reikėtų svarstyti galimybę sugriežtinti paskaitų lankymą. Turime didinti studentų ir dėstytojų kontaktą. Taip pat turėtų didėti valstybės dėmesys siekiant prekybą rašto darbais teisiškai apibrėžti kaip nelegalią veiklą“, – teigia prof. A. Daniūnas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė R. Mrazauskaitė sako, kad Švietimo ir mokslo ministerija kovai su akademiniu nesąžiningumu skiria per mažai dėmesio, tą patį būtų galima pasakyti ir apie didžiąją dalį aukštųjų mokyklų.
Trečius metus Lietuvos studentų sąjungos atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, sužinoti, kas lemia jo priežastis ir rasti efektyvias problemos sprendimo priemones. Tyrime analizuojami dviejų bangų duomenys. Pirmoji tyrimo banga vyko 2013 m. kovo 30-balandžio 7 dienomis, buvo apklausti 1638 studentai. Antroji – 2015 m. kovo 20-balandžio 4 dienomis, apklausti 1243 studentai.
Vienkartinė klausimyno nuoroda studentams buvo siunčiama elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresai buvo atsitiktiniu būdu atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Neužpildžiusiems klausimyno buvo siunčiamas vienas priminimas.
Tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas“ yra iš dalies finansuojamas LR Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.