Matematikos reikšmė tiek kasdieniame žmogaus gyvenime, tiek profesinėje veikloje yra labai didelė. Vis
tik mokyklinė matematika vis dar suvokiama kaip sausas, nuobodus, sunkus ir nuo realaus gyvenimo
atitrūkęs mokslas. KTU Vaikų universiteto atstovai neseniai vykusioje paskaitoje siekė pakeisti tokį
požiūrį į matematiką ir atskleisti šio mokslo įvairumą ir įdomumą.
Matematikos reikšmė tiek kasdieniame žmogaus gyvenime, tiek profesinėje veikloje yra labai didelė. Vis tik mokyklinė matematika vis dar suvokiama kaip sausas, nuobodus, sunkus ir nuo realaus gyvenimo atitrūkęs mokslas. KTU Vaikų universiteto atstovai neseniai vykusioje paskaitoje siekė pakeisti tokį požiūrį į matematiką ir atskleisti šio mokslo įvairumą ir įdomumą.
Aritmetika ir didelė dalis mokyklinės matematikos atsirado iš kasdienės praktikos, iš žmogaus kasdienių reikmių jų darbinėje veikloje. Pažintis su matematikos istorija gali padėti giliau suprasti šį mokslą, plėsti vaikų akiratį, skatinti susidomėjimą matematika.
Matematika – ne tik skaičiai
KTU Vaikų universitetui pakvietus moksleivius į paskaitą ,,Kaip skaičiavo tėvai, seneliai, protėviai?“, buvo siekiama parodyti, kad matematikos mokslas nėra vien tik sudėtingi apskaičiavimai, struktūros, lygtys, teoremos ir formulės. Matematika gali palengvinti mūsų gyvenimą, būti įdomi ir pažįstama. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docentė, matematikos mokytoja ekspertė Vilija Dabrišienė ne tik papasakojo mažiesiems, kaip žmonės mokėsi skaičiuoti, bet ir pristatė klausytojams savo turimą senovinių skaičiavimo prietaisų kolekciją.
Skaičiavimas pirštais lavina loginį mąstymą
KTU Vaikų universiteto klausytojai paskaitoje taip pat susipažino su daktilonomijos (skaičiavimas pirštais) gudrybėmis: mokėsi pažinti įvairiai rodomus skaičius, daugybos pirštais ir kitų įdomių dalykų. Pirštai – ne tik seniausia, bet ir ilgiausiai naudojama žmonių skaičiavimo priemonė. Įvairūs skaičiavimo prietaisai atsiranda ir išnyksta, nes juos pakeičia naujesni ir tobulesni, tačiau skaičiavimas pirštais naudojamas iki šių laikų. Pasitelkiame savo pirštus, skaičiuodami vaikystėje, tokiu būdu taip pat skaičiuojama ir kai kuriose sporto šakose.
Rytų šalyse manoma, kad skaičiavimas pirštais nepaprastai lavina vaikų loginio mąstymo gebėjimus. Tuo galėjo įsitikinti ir KTU Vaikų universiteto klausytojai, stebėdami filmuotą medžiagą apie tai, kaip greitai ir tiksliai daugiaženklius skaičius pirštais sudeda ir atima penkerių metų vaikas iš Kinijos.
Pirmoji skaičiavimo mašina – namo dydžio
Pramokę skaičiuoti pirštais, mažieji studentai turėjo progą išbandyti mechaninius skaičiavimo prietaisus: skaitliukus, kinišką suan-panį, logaritminę liniuotę, garsųjį aritmometrą „Felix“.
Išbandę šiuos senovinius skaičiavimo prietaisus, vaikai apžiūrėjo nuotraukas, kuriose užfiksuotos pirmosios namo dydžio skaičiavimo mašinos, sužinojo, kaip joms buvo pateikiama informacija. Kiekvienas paskaitos dalyvis galėjo rankose palaikyti pirmąjį skaičiuotuvą – gerokai didesnį už šiuolaikinį kompiuterį ir atliekantį tik keturis aritmetinius veiksmus.
Atlikę skaičiavimus su skaitliukais ir išsprendę kryžiažodį, vaikai galėjo pasitikrinti, ką išmoko ir sužinojo paskaitoje.
