Iki 2020 metų apie pusė darbo jėgos JAV sudarys taip vadinama interneto karta, teigia ekspertai. Šios kartos atstovai užaugo apsupti skaitmeninių technologijų. Ką turėtų žinoti darbdaviai, kad savo organizacijose galėtų išlaikyti norimą produktyvumo lygį?
Iki 2020 metų apie pusė darbo jėgos JAV sudarys taip vadinama interneto karta, teigia ekspertai. Šios kartos atstovai užaugo apsupti skaitmeninių technologijų. Ką turėtų žinoti darbdaviai, kad savo organizacijose galėtų išlaikyti norimą produktyvumo lygį?
„Į darbo rinką įsilieja vis daugiau žmonių, kuriems skaitmeninės technologijos yra pažįstamos nuo mažų dienų. Jų įpročiai, socialinių medijų naudojimo patirtis bei darbo įgūdžiai su masiniam vartotojui skirtais produktais keičia visuotinį požiūrį ne tik į darbe naudojamas programas, bet ir apskritai į darbo organizavimą“, – sako Deividas Švėgžda, „Google for Work“ sprendimus pristatančios bendrovės „Baltimax“ produktų vadovas.
Pasak D. Švėgždos, organizacijoms, siekiančioms didesnio darbuotojų produktyvumo, gali padėti keletas įžvalgų, susijusių su darbo priemonėmis bei darbuotojų lūkesčiais.
1. Pirmiausia – darbuotojas. Organizacijos darbo priemonės turi būti panašios į šiuolaikines programėles namams, kurios yra intuityvios, o naudotis jomis itin paprasta. Todėl vartotojai paprastumo tikisi iš visų programų. Tarptautinės konsultacijų bei paslaugų kompanijos „Accenture“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 51 proc. darbuotojų nėra patenkinti savo įmonės IT skyriaus darbu, o 44 proc. nepatenkinti darbdavio suteiktais prietaisais ir programine įranga. Kaip teigiama šiame tyrime, apie pusė respondentų nurodė, kad kartais arba dažnai jie darbui naudoja asmeniniams poreikiams skirtas programas.
Kodėl žmonės turėtų būti verčiami darbe dirbti tokiomis priemonėmis, kurias jie pašalintų iš savo asmeninių telefonų? Darbo įrankiai turėtų būti kuriami pirmiausia atsižvelgiant į vartotojo patogumą: greiti, paprasti ir lengvi naudotis. Jokių šalutinių funkcijų, kurios bereikalingai apkrautų vartotojus. Tuomet bus nereikalingi mokymai.
2. Galimybė dirbti bet kur. Suprantama, kad organizacijos yra tradiciškai prisirišusios prie tam tikros technologijos, todėl ją atnaujinti yra didžiulis darbas. Tačiau, jeigu ji riboja darbuotojų galimybes dirbti bet kur ir bet kuriuo metu, tuomet reikalingi pokyčiai. Naujesnės kartos technologijos suteikia darbuotojams laisvę visur ir visada dirbti bet kokiais prietaisais, tarp jų ir asmeniniais telefonais, planšetiniais ar nešiojamais kompiuteriais.
3. Darbas turi teikti pasitenkinimą. Visuotinis socialinių medijų paplitimas reiškia, kad žmonės nori būti prisijungę, dalintis informacija. Jiems yra būtinas informacijos aktualumas ir kontekstas. Ką tai reiškia verslui? Organizacijos turi palengvinti darbuotojų galimybes prisijungti, bendradarbiauti ir dalintis informacija su kolegomis. Turi būti itin paprasta rasti ir pasinaudoti darbui aktualia informacija. Kontekstą galima sukurti kasdien komunikuojant su darbuotojais ir taip parodant jų ir jų komandų indėlį į įmonės strategiją ir tikslų siekimą.
4. Pašalinti kliūtis našumui. Šiuolaikinės internetinės programos padėjo vartotojams padaryti didžiulę asmeninio produktyvumo pažangą. Dabar ypač lengva rasti filmų seansų laiką, orų prognozes ar kelią į draugų namus. Galimybė laikyti visą šią informaciją rankose yra neįkainojama. Tačiau daugelyje darbo aplinkų išlieka daug kliūčių individualiam ir komandos darbo našumui: pasenę įrankiai, ribojantys darbuotojų galimybes dirbti kartu, informacijos, kuria būtų galima dalintis su visais, laikymas saugyklose ir nesibaigiantys pasitarimai bei elektroninių laiškų grandinės vietoje bendradarbiavimo realiuoju laiku. Reikia daryti viską, kad šios kliūtys būtų pašalintos.
5. Interneto kartos pritraukimas ir išlaikymas. Interneto karta yra būsimi organizacijų darbuotojai. Jie užaugo skaitmeniniame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos valstijose jie jau sudaro trečdalį darbo jėgos. Kaip ir bet kuri darbuotojų grupė, interneto karta ieško prasmingo ir sėkmę užtikrinančio darbo, kuris teiktų galimybių tobulėti ir siekti karjeros. Tačiau interneto karta turi savo lūkesčių dėl darbo vietos bei technologijų, kuriuose nulėmė ilgalaikis naudojimasis internetu, mobiliosiomis programėlėmis bei socialinėmis medijomis. Jie tikisi, kad darbo priemonės bus tokios pat patogios naudoti, kaip ir „Gmail“, „Google Apps“ ir „Yelp“, nori, kad jų darbo aplinka būtų atvira ir skaidri, o taip pat tikisi, kad darbe jie turės galimybę dirbti prisijungę, bendradarbiauti bei būti komandos dalimi.
