Nuo lapkričio pirmosios komerciniai Lietuvos bankai turės griežtinti saugumo priemones ir pamažu atsisakyti slaptažodžių kortelių. Su šiomis kortelėmis dalies operacijų negalima atlikti jau šiuo metu. Specialistų nuomone, geriausia alternatyva gyventojams yra elektroninis parašas.
Nuo lapkričio pirmosios komerciniai Lietuvos bankai turės griežtinti saugumo priemones ir pamažu atsisakyti slaptažodžių kortelių. Su šiomis kortelėmis dalies operacijų negalima atlikti jau šiuo metu. Specialistų nuomone, geriausia alternatyva gyventojams yra elektroninis parašas.
Situacija keista – formaliai Lietuvoje išduota daugiau nei milijonas elektroninio parašo sertifikatų, tačiau jais aktyviai naudojasi labai maža gyventojų dalis. Elektroninius parašus išdavinėja keletas valstybinių įstaigų iš esmės dubliuodamos viena kitos funkcijas. Gyventojams patogiausia įsigyti mobilųjį parašą, tačiau baiminamasi, kad ši paslauga ateityje gali būti apmokestinta. Kur gauti elektroninį parašą, kiek jis kainuoja ir kaip juo naudotis?
Kodų generatorius – nepatogu
Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, kortelės visiškai neišnyks, tačiau bus stipriai apribotas jų naudojimas.
„Lietuvos banko nutarimas yra priimtas. Slaptažodžių kortelės visiškai neišnyks, bet jų naudojimas nuo lapkričio 1 d. bus ribojamas ir kortelių teks pamažu atsisakyti.
Šiuo metu diskutuojame, kad bankai tam tikroms operacijoms su papildomu saugos veiksmu korteles galėtų leisti naudoti, tačiau perspektyva yra elektroninis parašas. Mobilusis parašas šiuo metu nekainuoja ir kiekvienam mobilųjį telefoną turinčiam žmogui būtų pravartu jį įsigyti“, – 15min.lt sakė asociacijos vadovas.
Pasak jo, bankų siūlomų kodų generatorių pirkti skubėti neverta, nes mobilųjį parašą galima naudoti visuose bankuose: „Rekomenduotume mobilųjį parašą, nes jis plačiau naudojamas ir kitiems tikslams. Kodų generatorius yra skirtas tik pasijungimui prie kiekvieno konkretaus banko. Jei turi dvi sąskaitas dviejuose skirtinguose bankuose, tai reikia dviejų generatorių.“
S. Kropo teigimu, šiuo metu 15–17 proc. bankų klientų turi mobiliojo parašo sertifikatus, tačiau toli gražu ne visi juos naudoja identifikavimui jungiantis prie internetinės bankininkystės.
Techninės problemos
Asociacijos „Infobalt“ E. parašo komiteto pirmininkas Mindaugas Pelanis 15min.lt nurodė, kad elektroninis parašas nėra labai tikslus paslaugos pavadinimas.
Mes esame pripratę, kad parašas – tai ranka užrašyti simboliai, tačiau elektroninis parašas yra vartotojo atpažinimo ir jo valios patvirtinimo techninė priemonė.
Kitaip tariant – tai kriptografiniai raktai, kuriuos reiktų talpinti tokioje vietoje, kur juos būtų sunku ar beveik neįmanoma iškrapštyti.
Jie dedami į korteles, specialius USB raktus arba į SIM korteles. Visais atvejais norint panaudoti elektroninį parašą, reikia techninių priemonių. Raktą reikia kišti į kompiuterį, kortelei gali prireikti skaitytuvo, SIM kortelei reikia telefono.
„Žmogui mobilioji versija yra patogiausia, nes jam nereikia rūpintis daugeliu dalykų. Su kortelėmis ar žetonais yra šiek tiek sudėtingiau. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje ši sistema nėra iki galo baigta. Ypač kai kalbame apie asmens tapatybės korteles“, – teigė M. Pelanis.
Pasak jo, mobilųjį parašą lengva pamėgti ir juo naudotis dažnai, o štai kortelėmis naudotis nėra paprasta. Vien jau todėl, kad nėra automatizuotų įrankių, kurie vieno mygtuko paspaudimu įdiegtų reikalingą programinę įrangą. Nebent jas gali komerciniais pagrindais siūlyti trečios šalys. Kyla problemų ir „Apple“ įrenginių vartotojams.
VRM pirmauja tik popieriuje
Nors tapatybės kortelėse įdiegtais kriptografiniais raktais naudotis sudėtingiausia, tokių elektroninių parašų sertifikatų Lietuvoje išduota daugiausia.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2013 m. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos jų buvo išdavęs net 904 tūkst. Tuo pat metu Registrų centras – vos 72 tūkst.
„Ilgą laiką pagrindiniu matu Lietuvoje buvo išduotų elektroninio parašo sertifikatų skaičius. Niekam pernelyg nerūpėjo, kiek gi elektroninis parašas naudojamas realiai. Pasiimant tapatybės kortelę žmogui pasiūlomas elektroninio parašo sertifikatas, kuris nieko nekainuoja. Žmonės parsineša voką su PIN kodu, kažkur jį užmeta, bet jie skaičiuojami kaip visateisiai priemonės naudotojai“, – teigė M. Pelanis.
Jis siūlė pasižiūrėti į kaimynines šalis: „Estijoje yra 1,2 mln. gyventojų, tačiau ten išduota apie milijoną sertifikatų. Iš jų apie 600 tūkst. yra aktyvių. Lietuvoje esame pasiekę milijono ribą, tačiau elektroniniais parašais naudojasi labai mažai žmonių.“
Pasak pašnekovo, žmonės naudotų elektroninius parašus aktyviau, jei aiškiai matytų jų vertę. „Gal yra per mažai elektroninių paslaugų? Manau, kad jų turime pakankamai daug. Gal tai nepatogu? Pabandykit, tikrai pamatysite, kad tai paprasta. Tikrai nesudėtingiau nei generatorius. Greičiausiai, tai visuomenės švietimo klausimas“, – kalbėjo „Infobalt“ atstovas.
Gali tekti primokėti
M. Palenis pabrėžė, kad nors mobilusis parašas patogiausias, tačiau jis gali būti ir brangiausias iš visų siūlomų alternatyvų: „Mobiliojo parašo atveju iš mobiliųjų operatorių šiuo metu tik „Bitė“ ima nedidelį mokestį. Ar operatoriai nesugalvos šio mokesčio imti vėliau? Aš to visai tikėčiausi. Kiek galima naudingą dalyką siūlyti už dyką? Aš pats būčiau visai nieko prieš mokėti kokį pusę euro per mėnesį, nes tame matau vertę.“
Nepaisant galimo mokesčio, prognozuojama, kad būtent mobiliojo parašo rudenį laukia didžiausias Lietuvos gyventojų susidomėjimas.
Į tai reaguos ir rinka. Valstybinės įstaigos ar komerciniai bankai standartizavo savo sistemas ir joms tiks visi elektroninio parašo būdai, tačiau kitos privačios įstaigos siūlys tas paslaugas, kuriomis naudosis pakankamai žmonių. Pavyzdžiui „Lietuvos draudimo“ savitarnos portalas šiuo metu palaiko tik mobilųjį parašą.
Komiteto vadovas teigiamai įvertino artėjančius pasikeitimus: „Tai gana drastiškas žingsnis rinkoje ir niekas Lietuvos banko valdybos neprašė jo žengti. Šis žingsnis sukels nepasitenkinimo ir nepatogumų, tačiau ilgainiui tai pagerins finansinių operacijų saugumą ir pripratins žmones prie naujų technologijų.“
M. Pelanio teigimu, daugelis įmonių vadovų jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be elektroninio parašo. Tie, kurie daug juda, neturi galimybės dėl kiekvieno popieriaus grįžti į biurą. Popierių kalnams atsirado elektroninės alternatyvos.
Pasiimti gali visi
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas 15min.lt paaiškino, kad mobilųjį parašą gali turėti visi norintys: „Specialios SIM kortelės veikia visuose, taip pat ir senesniuose, telefonuose. Kortelę galima gauti bet kuriame mūsų salone. Už kortelės pakeitimą taikomas esamiems klientas taikomas 29 euro centų mokestis. Naujiems klientams už specialią SIM kortelę teks sumokėti 5,8 euro.
Pakeitus kortelę telefono numeris lieka toks pats, koks ir buvo. Klientas gauna kortelę su nutrinamu laukeliu, kuriame yra keturių skaitmenų SPIN kodas. Šis kodas naudojamas jungiantis prie bankų, valstybės institucijų tinklalapių ar visais kitais atvejais.
Kaip mobilusis parašas veikia realybėje? Pavyzdžiui, pildant turto ir pajamų deklaracijas žmogus užeina į Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapį. Prisijungimui jis pasirenka mobilaus parašo funkciją ir suveda savo asmens kodą bei telefono numerį. Tai pirmas apsaugos lygis – kažkas pavogęs telefoną greičiausiai nežinos savininko asmens kodo.
Toliau telefonu žinute gaunamas kodas. Prieš jį suvedant dar reikia suvesti SPIN kodą. Tai antras apsaugos lygis. Po to lieka tik suvesti žinute gautą kodą ir galima naudotis paslauga.
Kol kas už žinutes pinigų neima
Keičiant telefono kortelę keistųsi ir SPIN kodas.
„Mobiliojo parašo pliusas yra tai, kad tau nereikia papildomai tampytis generatoriaus. Taip pat tai yra pigiau, nei mokėti už vieną ar kelis generatorius. Mes neapmokestiname duomenų, kuriuos asmuo išnaudoja perduoti informacijai“, – teigė A. Baranauskas.
Paklaustas, kiek žmonių šiuo metu naudojasi mobiliuoju parašu, „Tele2“ atstovas teigė, kad kol kas skaičius nėra didelis. „Tokių vartotojų šiuo metu yra daugiau kaip 22 tūkst. Aktyviai platinti naujas SIM korteles pradėjome prieš metus. Jos kainuoja ir visiems klientams už dyką jų pasiūlyti negalime. Laukiame, kol žmonės į salonus mobiliojo parašo ateis patys, o taip bus.
Kai „Sodra“ priėmė reikalavimą duomenis pateikti naudojant mobilųjį parašą, matėme geroką klientų augimą. Rudenį mes tikimės žmonių antplūdžio ir esame tam pasiruošę. Kitos alternatyvos nėra tokios pigios ir patogios.“
Susidomėjimas sparčiai didėja
Bendrovės „Omnitel“ atstovas Mindaugas Snicorius 15min.lt teigė, kad mobiliojo parašo paklausa itin sparčiai auga nuo praėjusių metų pabaigos:
„Spalio mėnesį atnaujinome ir pasirašėme rekordinį skaičių sutarčių dėl e. parašo – daugiau kaip 3 tūkstančius.
Šiuo produktu šiuo metu aktyviai naudojasi beveik 30 tūkst. „Omnitel“ klientų. Prognozuojame, kad per 2015 m. vien mūsų mobiliojo e. parašo vartotojų skaičius išaugs dar apie 40 proc.“
Nuo gegužės „Omnitel“ klientai mobilųjį parašą įsigyti gali ne tik bendrovės salonuose, bet ir bet kuriame Registrų centro, Šiaulių banko ar „Danske Bank“ klientų aptarnavimo padalinyje, iš viso – beveik 170 vietų visoje Lietuvoje.
