2006 metais perėmęs vadovavimą „Google“ personalo skyriui, Laszlo Bockas padėjo bendrovės darbuotojų skaičių padidinti nuo 3 000 iki 53 000. Šiandien „Google“ kiekvienas metais sulaukia maždaug 2 mln. darbo paraiškų, tačiau įdarbina vos 4 000 žmonių ir kandidatus atrenka griežčiau nei Jeilio ar Harvardo universitetai atsirenka studentus.
2006 metais perėmęs vadovavimą „Google“ personalo skyriui, Laszlo Bockas padėjo bendrovės darbuotojų skaičių padidinti nuo 3 000 iki 53 000. Šiandien „Google“ kiekvienas metais sulaukia maždaug 2 mln. darbo paraiškų, tačiau įdarbina vos 4 000 žmonių ir kandidatus atrenka griežčiau nei Jeilio ar Harvardo universitetai atsirenka studentus, rašo „The Business Insider“.
Taigi, kokių būtent savybių turi turėti žmogus, kad galėtų įsidarbinti „Google“?
Savo knygoje, o taip pat daugelyje interviu tokiems leidiniams, kaip „The New York Times“ ir „The Economist“, L. Bockas paaiškino, kokie turi būti potencialūs „gugleriai“.
1. „Gugliškumas“
Savo knygoje „Darbas veža!“ L. Bockas rašo, kad „Google“ ieško žmonių, kuriems būdingas sunkiai apibrėžiama savybė – „gugliškumas“. Jis pats pripažįsta, kad tai „nėra aiškiai apibrėžta sąvoka.“
Štai kaip jis pats apibrėžia „gugliškumą“: žmogui turi patikti smagūs dalykai (o kam nepatinka!); žmogui turi būti būdingas tam tikras intelektinis kuklumas (sunku mokytis, jeigu negali pripažinti, kad negali žinoti visko); žmogui turi būti priimtinas neapibrėžtumas (mes nežinome, kuria linkme vystysis mūsų verslas); žmogus taip pat turi parodyti, kad savo gyvenime yra ėjęs drąsiais ir įdomiais keliais.
Jeigu atitinkate visus kriterijus, tuomet jums tikrai būdingas „gugliškumas“.
2. „Google“ reikia „konkrečiam vaidmeniui reikalingų žinių“, o ne gilių žinių kokioje nors specializuotoje srityje
Anot L. Brocko, „mes mažiausiai ieškome žmonių, kurie iš tiesų žino, kokį darbą turės dirbti.“
To priežastis? Ekspertais savo srityje tapę žmonės paprastai žino, kaip spręsti tam tikras problemas tam tikrose situacijose, ir jie perkelia tuos patikimus sprendimus į naujas situacijas. O „Google“ nori šviežio mąstymo bendresniame kontekste. „Ne ir itin techniniam darbui, kaip inžinerija ar produkto vadyba, mes išsamiai vertiname žmogaus kompiuterines žinias, – rašo L. Bockas. – Tačiau net ir čia mūsų tikslas yra pasamdyti žmogų, kuris turi bendrų (nors ir ekspertinio lygio) kompiuterių mokslo žinių, o ne itin specializuotų vienos srities žinių.“
3. „Google“ nori „iškylančių lyderių“
„Mes samdome žmones ne tiek dėl žinių ar patirties, kiek dėl gebėjimo mokytis, – sakė L. Bockas. – Mes kalbame apie iškylančią lyderystę. Tai reiškia, kad mes nenorime, kad būtumėte tas, kuris vis įšoka į kapitono kėdę. Mes norime, kad jūs įšoktumėte į ją tuomet, kai iškyla problema. Bet svarbiausia, kad žmogus mokėtų ir atsitraukti tuomet, kai problema yra išspręsta ir jo indėlio nebereikia.“
Anot L. Broko, „Google“ nesvarbu, kad mokykloje buvote šachmatų klubo prezidentas arba darbe sparčiai kilote karjeros laiptais ir greitai tapote pardavimų skyriaus vadovu. Svarbiausia, anot „Google“, yra žinoti, kada demonstruoti lyderystę ir kada atsitraukti.
4. „Google“ ieško žmonių su „kognityviniais gebėjimais“
„Jeigu pasamdysi žmogų, kuris yra protingas, smalsus ir gali mokytis, daug labiau tikėtina, kad toks žmogus sugalvos naują sprendimą, kurio pasaulis dar nematė, – aiškina L. Bockas. – Mes ieškome žmonių su kognityviniais gebėjimais, kurie gali sugalvoti naujų būdų keisti ir tobulinti savo darbą, o ne tų, kurie tiesiog ateis ir dirbs tai, ką dirba visi. Mes samdome dėl gabumų ir gebėjimų mokytis naujų dalykų ir juos pritaikyti.“
5. „Google“ ieško tvirto būdo žmonių
Leidiniui „The Times“ L. Bokas papasakojo apie vieną studentą, kuris tuo pačiu metu studijavo informatiką ir matematiką. Jis svarstė atsisakė informatikos, nes jam buvo per sunku.
„Tam studentui pasakiau, kad geriau būti kiek prastesniu informatiku negu dešimtukininku anglistu. Pasirinkdamas informatiką parodysi būdo tvirtumą. Šią vasarą šis studentas taps vienu iš mūsų praktikantų“, – sakė L. Bokas. Naujausi moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, kad būdo tvirtumas, ištvermė yra daug svarbesni siekiant sėkmės nei tik grynas intelekto koeficientas.
6. „Google“ nori įvairovės
Anot L. Bocko, „Google“ visuomet savęs klausia, ar konkretus kandidatas „įneš ko nors naujo, įvairaus kalbant apie perspektyvą ir gyvenimo patirtį.“
Šis įvairovės noras yra suprantamas. Praėjusiais metais pačios „Google“ paskelbti duomenys apie jos darbuotojus parodė, kad 70 proc. kompanijos darbuotojų yra vyrai ir 60 proc. darbuotojų yra baltieji.
7. „Google“ nori žinoti, ar kandidatai susidoros su sunkiais projektais
Anksčiau kompanija garsėjo gerokai galvą pasukti vertusiais klausimais, kaip, pavyzdžiui: „Kokia yra tikimybė sulaužyti pagaliuką į tris dalis ir suformuoti trikampį?“ Tačiau vėliau buvo prieita prie išvados, kad tokie klausimai nepadeda.
Dabar „Google“ kandidatų klausia apie konkrečias patirtis, pavyzdžiui: „Pateikite pavyzdį, kaip jūs išsprendėte analitiškai sunkią problemą.“
Anot L. Bocko, klausdamas žmogaus apie jo patirtis gali gauti dvejopos informacijos: „Pamatysite, kaip jie iš tiesų elgėsi realioje situacijoje, o taip pat suprasite, ką kandidatas laiko sudėtingu dalyku.“
8. „Google“ nori kandidatų, turinčių analitinių įgūdžių
Baziniai kompiuteriniai įgūdžiai tinka, sako L. Bockas. Jie rodo, kad žmogus „sugeba suvokti ir pritaikyti informaciją“ ir mąsto logiškai ir struktūriškai. Tačiau yra svarbesnių dalykų nei gryna informatika.
L. Bockas teigia, kad jo karjerai didžiulės įtakos turėjo verslo mokykloje išklausytas statistikos kursas. „Gebėjimas mąstyti analitiškai išskiria jus iš daugelio kitų žmonių darbo rinkoje“, – sakė jis.
