Jei šiandien būtų surengtas „karščiausios“ Europos Sąjungos temos konkursas, laimėtojo karūną užsidėtų
vieningos skaitmeninės rinkos strategija. Europinė žiniasklaida sprogsta nuo komentarų, kaip ir visa ES
politinė padangė nuo įvairiausių debatų, renginių ir pasitarimų apie vieningą skaitmeninę rinką – net sunku
viską aprėpti. Ir ne veltui. 
Jei šiandien būtų surengtas „karščiausios“ Europos Sąjungos temos konkursas, laimėtojo karūną užsidėtų
vieningos skaitmeninės rinkos strategija. Europinė žiniasklaida sprogsta nuo komentarų, kaip ir visa ES
politinė padangė nuo įvairiausių debatų, renginių ir pasitarimų apie vieningą skaitmeninę rinką – net sunku
viską aprėpti. Ir ne veltui.
Štai keletas skaičių. 315 milijonų europiečių kasdien naudojasi internetu. 90 proc. duomenų, šiuo metu prieinamų internete, sukurta per paskutinius 2 metus. Ir šie rodikliai nesustoja augti. Jei pavyktų sėkmingai „įsukti“ ES vieningą skaitmeninę rinką, į europinį BVP krepšį papildomai įkristų 415 milijardų eurų ir būtų sukurta 3,8 milijonų naujų darbo vietų. Be to, tai suteiktų galimybę Europai užimti pasaulio IT lyderės poziciją. Tokios potencijos ignoruoti tiesiog negalima. Susiduriame su iššūkiu, ties kuriuo Europa negali sau leisti suklupti. Tik vieninga skaitmeninė rinka gali pakeisti ES ekonomikos stagnaciją į augimą. Kito varianto nėra.
Laisva rinka internete
Europos Komisija šią savaitę pristato labai lauktą Vieningos skaitmeninės rinkos strategiją, apie kurią taip dūzgia visas Briuselis. Strategijos vėliavnešys – visko, kas skaitmenizuota, lyderės, Estijos, atstovas Europos Komisijoje Andrus Ansip. Nepaisant konservatyvesnių ES valstybių narių burbėjimo, plojama A. Ansip ambicijai supurtyti Europos skaitmeninę rinką iš pagrindų. Jo vizija labai paprasta: teisės virtualioje erdvėje negali skirtis nuo teisių realiame gyvenime. Kitaip tariant, vieninga skaitmeninė rinka turi suteikti galimybę netrukdomam prekių, paslaugų, kapitalo judėjimui. ES piliečių veikla internete negali būti niekaip ribojama dėl jų tautybės ar gyvenamosios vietos. Dėl verslo kilmės šalies negali būti pažeistas sąžiningos konkurencijos principas. Visų ES šalių narių visiems interneto paslaugų vartotojams ir paslaugų internete tiekėjams sąlygos turi būti vienodos. Toks lengvas virtualaus socializmo prieskonis, ar ne? Bet iš tiesų tai atvertų neaprėpiamas galimybes laisvai rinkai.
ES vieningos skaitmeninės rinkos strategija remiasi trimis kertiniais akmenimis. Pirmiausia, ir vartotojai, ir verslas prekes bei paslaugas internetu turi pasiekti be apribojimų visoje Europoje. Jei nėra barjerų prekių ir paslaugų judėjimui „gyvoje“ rinkoje, neturi jų likti ir skaitmeninėje. Antra, tinklų ir paslaugų tiekėjai turi sąžiningai konkuruoti, o jų veikla – būti pažangiai reguliuojama. Vienodos sąlygos rinkos dalyviams augintų ES piliečių pasitikėjimą internetinėmis paslaugomis. Tokį patį efektą turėtų ir rimtai sustiprintas saugumas internete su šiuolaikiška kibernetinio saugumo strategija. Trečia, Europos skaitmeninės ekonomikos augimas turi būti pakeltas iki maksimumo. Tą pasiekti gali padėti investicijos į infrastruktūrą, technologijas, tyrimus ir inovacijas ne tik versle, bet ir viešajame sektoriuje.
Daugiau galimybių taupyti ir uždirbti
Kokia konkreti vieningos skaitmeninės rinkos nauda, kurią galime pajusti kiekvienas? Pavardinsiu keletą, mano požiūriu, svarbiausių kasdienio skaitmeninio gyvenimo pavyzdžių. Apsipirkimas internetu populiarėja ir, atrodytų, tai yra milžiniška galimybė, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bet šiuo metu tik 15 proc. visų mažųjų ir vidutinių įmonių pardavimų vyksta internetu, ir tik pusė jų – į kitas ES šalis. Kodėl? Todėl, kad turime 28 šalis su 28 skirtingomis vartotojų teisių apsaugos, sutarčių reglamentavimo sistemomis. O kur dar pristatymo kainos... Jei šios sąlygos būtų suvienodintos visoje ES, kur kas daugiau įmonių savo prekes ir paslaugas keltų į internetą. Vardan greitesnio Europos ekonomikos augimo labai tikiuosi, kad dabar Europos Komisijai pavyks „prastumti“ šį sprendimą. Jau tris kartus bandė tvirtinant Vartotojų teisių direktyvą ir kituose kontekstuose, bet vis atsimušdavo į atskirų šalių pasipriešinimą. O juk vieninga sistema išaugintų pasiūlą, didėtų konkurencija, mažėtų kainos. Paskaičiuota, kad europiečiai, tame tarme ir mes, lietuviai, kasmet sutaupytume beveik 12 milijardų eurų, jei galėtume prekę ar paslaugą internetu vienodomis sąlygomis pasirinkti ne tik savo, bet ir kitose ES šalyse.
56 proc. europiečių šiandien naudoja internetą pramogoms ir laisvalaikiui. Filmai, muzika, žaidimai ir t.t. Įsivaizduokit, 95 proc. visos internetu parsiunčiamos muzikos yra parsiunčiama nelegaliai. 70 proc. interneto vartotojų nemato nieko blogo tokiame piratavime. Autorių teisės pažeidinėjamos masiškai, kūrėjai negauna pajamų iš savo darbo, o žmonės galvoja, kad čia viskas tvarkoj. Kodėl taip yra? Nes nėra normalios, valstybių sienas perlipančios autorių teisių (copyright) sistemos. Vienas iš vieningos skaitmeninės rinkos tikslų – sumažinti įstatyminius skirtumus tarp ES valstybių. Daug kartų ir pats raginau Europos Komisiją skubiai daryti šiuos sprendimus. Malonu matyti, kad ledai pajudėjo. Turėsime įrankius, leidžiančius greitai, patogiai ir, dėl išaugusio potencialių vartotų skaičiaus, pigiai pirkti kūrinius. Gerokai sumažės „piratų“, autoriai bus geriau apmokami. O gal ir „Netflix“ į Lietuvą ateis.
Skaitmeninės valdžios revoliucija
Vieninga skaitmeninė rinka gali funkcionuoti efektyviai tik tuomet, jei ir valdžia bus skaitmeninė. Viešųjų paslaugų modernizavimas, prieinamumo didinimas, administracinės naštos mažinimas. Visi šie burtažodžiai iš tiesų reiškia vieną – žmogui ar įmonei bus paprasčiau ir pigiau gauti viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, viena iš didžiausią revoliuciją atnešiančių priemonių – „vieno karto“ (once only) principo įgyvendinimas Europos Sąjungoje. Jei jau vieną kartą pateiksite kokius nors savo duomenis bet kuriai viešajai institucijai bet kurioje ES valstybėje, tie duomenys bus prieinami ir visoms kitoms ES veikiančioms institucijoms. Niekada daugiau jokia įstaiga neprašys iš jūsų pakartoti tos pačios informacijos, kurią jau esate pateikęs. Tiesiog, gavusieji reikiamą autorizaciją, virtualiu būdu nukeliaus į vadinamą Europos e. seifą ir tuos duomenis pasiims. Kad nebūtų sustota pusiaukelėje ir apsiribota šio principo įgyvendinimu tik verslo įmonių veikloje, ką tik kreipiausi į Europos Komisiją, ragindamas taikyti „once only“ principą visiems ES piliečiams.
Čia tik keletas pavyzdžių, leidžiančių įsivaizduoti pokyčių mąstą. Jei norime išlikti konkurencingi, turime suprasti besikeičiantį pasaulį. Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu su kolegomis Europos Parlamente ir Komisijoje imtis e. rinkos barjerus griaunančių realių veiksmų. Jei norime, kad tokios galingos kompanijos, kaip „Google“, užaugtų ir Europoje, vieningos skaitmeninės rinkos strategija turi būti tik startinė pozicija dideliems darbams. Būkim ambicingi ne tik planuodami laisvąją rinką internete, bet ir versdami planus realybe. Juk po dešimt metų, paklausus, kur dirbate, didžioji dalis žmonių jums atsakys – internete.
