Paradoksali informacinių ir ryšių technologijų įtaka ekonomikos augimui ir nelygybei

Prieš trisdešimt metų JT komisija publikavo „Maitland ataskaitą“, kurioje teigiama, kad iki XXI amžiaus pradžios kiekvienam planetoje gyvenančiam žmogui „turėtų būti sudaryta galimybė laisvai naudotis telefonu“, atsižvelgiant į ekonominę naudą. Toks pareiškimas buvo suprantamas kaip pastanga padaryti telefoną pasiekiamą ranka. Žmonės, kurie tada teigė, jog daugiau kaip 90 % pasaulio gyventojų galės naudotis mobiliojo telefono ryšiu ir daugiau negu pusė pasaulio gyventojų nešiosis po mobilųjį telefoną savo kišenėse, būdavo įvardijami išprotėjusiais optimistais. Tačiau šiandien pasaulyje itin paplito didelės spartos plačiajuostis ryšys, kuris 2014 metais jungė daugiau kaip 3,4 milijardus žmonių, sudarančių beveik pusę pasaulio populiacijos.

Šių metų „Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje“, ypač 1.2 skyriuje, teigiama, kad tokia IRT (informacinių ir ryšių technologijų) istorija galingai stimuliuoja ekonominį augimą. Joje taip pat aptariama, su kokiomis kliūtimis susiduriama siekiant gerovės. Kadangi dėl IRT įtakos didėja pajamos ir greičiau auga ekonomika, šalys ir žmonės, neturintys plačiajuosčio ryšio, lieka užmarštyje. Dėl didėjančio atotrūkio tarp pajamų pastarosiose šalyse, turi būti siekiama plačiajuostį ryšį geriau panaudoti. Reikia atkakliau įgyvendinti strategijas, nukreiptas į tai, kad jis taptų visuotinai prieinamas, įperkamas, kad būtų lavinami skaitmeniniai įgūdžiai ir mažinamas atotrūkis tarp lyčių.

Naujojoje ataskaitoje akcentuojama, kad Europa, kaip regionas, kurį sudaro technologiškai inovatyvios šalys, lyderiauja. Ataskaitoje 143 pasaulio šalys įvertintos ir reitinguotos pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Networked Readiness Index arba NRI). Atsižvelgiant į jų aplinkoje naudojamas IRT, pasirengimą jas naudoti ir jų poveikį, galima teigti, kad regiono šalys dominuoja pajėgiausių šioje srityje pasaulio šalių sąraše.

Šiais metais Lietuva pagal šį indeksą yra trisdešimt pirmoji tarp pasaulio šalių. Labai svarbu pastebėti, kad bendras šalies NRI rezultatas (kurio pagrindu atliekami vertinimai) pagerėjo nuo 4,78 iki 4,86. Tačiau ši dinamika (NRI pagerėjo, bet išlieka žemas vertinimas bendrame pasaulio kontekste) rodo, kad kitos šalys progresuoja tokiu pat tempu kaip Lietuva arba net greičiau, todėl riba, kurią šalies vertinimas turi pasiekti, tampa vis aukštesnė.

Išanalizavus pastarųjų dviejų dešimtmečių duomenis, galima daryti išvadą, kad IRT, ypač plačiajuostis internetas, pasitarnauja didinant pajamas.

Vertinant šalies lygmeniu, makroekonomikos duomenys rodo, kad fiksuoto telefono ryšio, mobiliojo telefono ryšio, interneto ir plačiajuosčio ryšio naudojimas susijęs su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu – čia įžvelgiamas priežastinis ryšys išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Vis intensyviau naudojami duomenys taip pat skatina pajamų augimą vienam gyventojui. Tokie augimo rezultatai įrodo, kad „Solow paradoksas“ lieka toli praeityje. 1987 metais Nobelio premiją laimėjęs ekonomistas Robertas Solowas pastebėjo, jog „kompiuterinio amžiaus privalumai labiausiai atsiskleis produktyvumo statistikoje“.

Vertinant mikroekonominiu lygmeniu, analizė atskleidžia, kaip IRT gali veikti pajamų augimą ekonominės piramidės apačioje. Mobilieji telefonai vis plačiau naudojami besivystančiose šalyse. Šis „mobilusis stebuklas“ lemia pajamų augimą, nes telefonas pasitelkiamas ne tik kaip komunikacinis prietaisas, suteikiantis galimybę dalytis viešąja ir privačiąja informacija, bet ir kaip mokomasis įrankis, padedantis perteikti mokomąją medžiagą, taip pat atlikti piniginius pervedimus bei kitus bankinius veiksmus.

1 pav. Pasaulinis skurdas mažėja ir didėja IRT skvarba

Manoma, kad skurdas nuolat mažėja besivystančiuose regionuose dėl to, kad tiesiogiai priimamos IRT. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, pasaulinis ekstremalaus skurdo rodiklis (turint omenyje asmenis, kurie kasdieniam pragyvenimui išleidžia mažiau kaip 1,25 JAV dolerių per dieną) sumažėjo: 1981 metais siekė 1,9 milijardo žmonių, o 2010 metais – jau 1,3 milijardo. Ekstremalus skurdas besivystančiose šalyse smuko nuo daugiau kaip 50 procentų iki 21 procento. Tai įvyko todėl, kad ekonomika ilgą laiką augo Kinijoje ir Indijoje, taip pat pastaraisiais metais suklestėjo visoje Afrikoje, be to, poveikį padarė socialinės programos, vykdomos Lotynų Amerikoje.

Tačiau negalima vienareikšmiškai įvertinti IRT poveikio pajamų nelygybei. Naujausi Pasaulio banko duomenys rodo, kad ši nelygybė pasauliniu lygmeniu (pajamų pasiskirstymas tarp visų pasaulyje gyvenančių žmonių) mažėja. Atlikus naujausią analizę paaiškėjo, jog pasaulinių pajamų nelygybė nuolat mažėjo: nuo 1998 metų GINI koeficiento, lygaus 72,2, iki 2008 metų rodiklio, siekusio 70,5. Pajamų nelygybė taip pat sumažėjo todėl, kad ženkliai išaugo planetos gyventojų pajamų mediana (maždaug 50 procentilio).

Tačiau pabrėžiant tokį pasaulinės pajamų nelygybės mažėjimą, nuslepiamas faktas, kad atskirose šalyse pajamų nelygybė padidėjo. Individualių pajamų nelygybė didėja daugumoje šalių (išsivysčiusių ir besivystančių). Remiantis Tarptautinio valiutų fondo atlikto tyrimo išvadomis, technologinis progresas, kuris yra vertinamas kaip IRT kapitalo dalis, statistiniu požiūriu stipriai veikia nelygybę. Išanalizavus turimus duomenis, išryškėjo paradoksas: IRT skatina ekonominį augimą ir mažina pasaulinę nelygybę, tačiau tuo pat metu stimuliuoja pajamų nelygybės augimą atskirose šalyse. Dėl šio paradokso mažesnes pajamas gaunantys asmenys dar nespėjo pajusti visų IRT privalumų. Pavyzdžiui, tam, kad išorinis poveikis ir tinklo efektai, padidinantys IRT įtaką, pradėtų materializuotis, būtina pasiekti minimalią adaptavimo ribą. Atlikus analizę atskleista, kad teigiamas 2,8 procentų BVP augimas pasiektas dėl to, kad 10 procentų patobulėjo telekomunikacijų infrastruktūra – bet tai galioja tik tuo atveju, jei pasiekiama minimali tvirta riba. Šiuo atveju tokia riba yra ties 24 procentais žmonijos.

Kitaip tariant, šalys patirs tikrąjį IRT augimo poveikį tik tuomet, kai jų skvarba viršys šį tašką. 2009 metais atlikta analizė parodė, kad investicijos į plačiajuostį ryšį vis labiau atsiperka tada, kai yra pasiekiama kritinė skvarbos masė, t. y. daugiau kaip 20 procentų (20 atvejų šimtui žmonių). Tai, jog IRT tapo lengviau prieinamos ir panaudojamos, lems, kad mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupėse, ekonominės piramidės apačioje, toliau sparčiai augs pajamos.

Sprendžiant IRT panaudojimo klausimą, turi būti imamasi skubių veiksmų, kovojant su nelygybe tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių grupių, kad būtų galima pašalinti nelygybę adaptuojant IRT / didinant jų skvarbą. Norint užtikrinti, kad sukuriama IRT nauda galėtų pasinaudoti kuo daugiau mažesnes pajamas gaunančių asmenų, turi būti labiau stengiamasi padaryti plačiajuostį ryšį kuo prieinamesnį ir kuo geriau adaptuotą. Ypač tai aktualu įgyvendinant programas, prieinamas visuotinai, kurios didina įperkamumą, lavina skaitmeninius įgūdžius ir naikina atotrūkį tarp lyčių. Reikėtų imtis šių veiksmų:

1. Sutelkti viešuosius išteklius ir iniciatyvas, siekiant įvesti plačiajuostį interneto ryšį kaimo vietovėse gyvenantiems ir nepakankamas pajamas gaunantiems asmenims.
2. Mokyklas ir bibliotekas prijungti prie plačiajuosčio interneto tinklo ir užtikrinti ryšio prieigą mokyklose.
3. Sumažinti interneto įrenginių ir prieigos prie jų sąnaudas, taip pat svarstyti klausimus dėl tikslinių dotacijų skyrimo tam tikroms gyventojų grupėms.
4. Kurti IRT mokymų programas.
5. Spręsti atotrūkio tarp lyčių klausimą.

Išanalizavus šių metų „Pasaulinės informacinių technologijų ataskaitos“ duomenis, nebekyla abejonių, kad adaptuojant ir naudojant IRT didėja mažesnes pajamas gaunančių šalių ir gyventojų grupių pajamos ir auga ekonomika. Tačiau vis dar svarbu kuo greičiau adaptuoti IRT, ypač mažesnes pajamas gaunančiose grupėse.

Teigiamą IRT ekonominio augimo poveikį susiejus su tikslinėmis intervencijomis, kuriomis siekiama mažinti skurdą, bus pagerinta visų gyventojų, ypač tų, kurie gyvena visiškame skurde ir yra piramidės apačioje, gerovė.