Po trejų metų visuose naujuose automobiliuose turės būti įrengta automatinė pagalbos iškvietimo sistema. Tikimasi, kad taip pagalbos tarnybos galės greičiau reaguoti, ištikus nelaimei ir gaus tikslesnę informaciją apie įvykio vietą. Lietuvos Bendrasis pagalbos centras ir automobilių pardavėjai palaiko naujovę, nes ji leistų laimėti vadinamąją auksinę minutę, itin svarbią gyvybei. Tačiau dėl seno automobilių parko, Lietuvoje ši sistema realiai pradės veikti vėliau nei kitose šalyse.
Po trejų metų visuose naujuose automobiliuose turės būti įrengta automatinė pagalbos iškvietimo sistema. Tikimasi, kad taip pagalbos tarnybos galės greičiau reaguoti, ištikus nelaimei ir gaus tikslesnę informaciją apie įvykio vietą.
Lietuvos Bendrasis pagalbos centras (BPC) ir automobilių pardavėjai palaiko naujovę, nes ji leistų laimėti vadinamąją auksinę minutę, itin svarbią gyvybei. Tačiau dėl seno automobilių parko, Lietuvoje ši sistema realiai pradės veikti vėliau nei kitose šalyse.
„Iki šiol brangus laikas prarandamas, vėluojant ar pateikiant netikslią informaciją apie nelaimingą atsitikimą. Šis laikas – tarp išgelbėtos gyvybės ir mirties. Europos pagalbos iškvietimo sistema sukurta išspręsti šią problemą“, – tikina Europos Komisijos (EK) narys Philas Hoganas.
Automatinė pagalbos iškvietimo sistema vadinama „ecall“. Išsiskleidus oro pagalvei, ar tuomet, kai vairuotojui pasidaro bloga ir jis pats nuspaudža pagalbos mygtuką, sistema susisiektų su pagalbos telefono 112 operatoriais. Pagal iš automobilių gautus duomenis jie nustatytų tikslią avarijos vietą, automobilio modelį, degalų rūšį ir keleivių skaičių.
„Miesto ribose – apie 30-čia proc., atokesnėse vietovėse – 40–50-čia proc. būtų galima pagreitinti skubios pagalbos, bent jau pirmojo ekipažo, atvykimą, ypač tais atvejais, kai žmogus negali kalbėti. Mašina paskambintų automatiškai ir atsiųstu visus duomenis“, – sako BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas.
BPC žada savo įrangą atnaujinti iki mėnesio pabaigos, o, Ryšių reguliavimo tarnybos teigimu, mobilieji operatoriai savo sistemas atnaujins per 2,5 metų – kaip to reikalauja Briuselis.
„Tinklas turėtų atpažinti, kad tai – ne paprastas balso skambutis, o būtent skambutis iš automobilio, nes auto įranga pridės tam tikrą žymą prie siunčiamo signalo. Todėl skambutis būtų siunčiamas į dekoderį, kuris iškoduotų tą informaciją. Jei signalo atpažinimo nebūtų, mes turėtume kiekvieną signalą siųsti į dekoderį ir užlaikyti jį apie penkias sekundes“, – aiškina T. Maroščikas.
Naujų automobilių pardavėjai sako, kad ir dabar prabangiuose automobiliuose montuojama „ecall“ sistema. Tačiau didžiausia problema, kad automobilių parkas Lietuvoje lėtai atsinaujina, tad ir po trejų metų daugelis automobilių jos dar neturės.
„Masiškai, savaime suprantama, tas reiškinys neveiks, turint omenyje, kad naujų automobilių Lietuvoje parduodama maždaug 15–20 kartų mažiau, nei padėvėtų, naudotų. Ši sistema palies tik nedidelę dalį eismo dalyvių“, – įsitikinęs Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva.
Automobilių pardavėjai ramina, kad mašinos dėl to neturėtų brangti. Esą vienam automobiliui sistema galėtų kainuoti iki 100 eurų. EK planavo, kad „ecall“ sistema būtų privaloma nuo šių metų, tačiau diskusijos užtruko dėl sekimo baimės.
„Tai – įsibroviams ir turime būti atsargūs, kad neatidarytume Pandoros skrynios – kai kiekvienas automobilis būtų sekamas, kur jis važiuoja“, – perspėja Europos Parlamento narys Janas Philippas Albrechtas.
Specialistai neigia baimes dėl sekimo – vietos nustatymo sistema įsijungs, tik įvykus eismo įvykiui. Manoma, kad dėl „ecall“ sistemos pavyks išgelbėti dešimtadaliu daugiau gyvybių.
