„McKinsey Global“ institutas neseniai publikavo analitinį straipsnį, kuriame pasidalino įžvalgomis ir prognozėmis, susijusiomis su autonominių automobilių ateitimi bei jų įtaka kitoms pramonėms šakoms. Straipsnyje teigiama, kad savarankiškos transporto priemonės sutrikdys esminius ekonomikos procesus ir stipriai paveiks automobilių draudimo kompanijas bei automobilių remonto verslą. 
„McKinsey Global“ institutas neseniai publikavo analitinį straipsnį, kuriame pasidalino įžvalgomis ir prognozėmis, susijusiomis su autonominių automobilių ateitimi bei jų įtaka kitoms pramonėms šakoms. Straipsnyje teigiama, kad savarankiškos transporto priemonės sutrikdys esminius ekonomikos procesus ir stipriai paveiks automobilių draudimo kompanijas bei automobilių remonto verslą. Tačiau problemos slypi ne tik šiuose aspektuose. Mokslininkas Jay L. Zagorsky leidinyje „The Conversation“ publikuotoje apžvalgoje pateikia dar vieną nuomonę – autonominiai automobiliai sumenkins dirbančių pareigūnų poreikį. Jo manymu, ateityje policijos pajėgos visame pasaulyje sumažės perpus.
Klausite, kodėl? Atsakymas paprastas – nepaisant to, jog policininkai rūpinasi visuomenės saugumu bei padeda susidoroti su įvairiomis negatyviomis situacijomis, jie taip pat budi keliuose – prižiūri eismo tvarką, gaudo greitį viršijančius asmenys ir t. t. Akivaizdu, kad policijos pajėgoms pasitelkus autonominius automobilius, pastarosios pareigos atiteks modernioms transporto priemonėms, taigi šį darbą atliekantys policininkai taps nebereikalingi.
Autonominiai automobiliai yra objektyvesni
Dažniausia vairuotojų sustabdymo priežastis yra greičio viršijimas. Kelių eismo taisyklės numato reikalavimus laikytis saugaus greičio, dėl elementarių saugumo priežasčių, o šių reglamentų pažeidimas gali privesti iki administracinės arba baudžiamosios atsakomybės.
Autonominiai automobiliai būtų užprogramuoti paklusti visoms kelių eismo taisyklėms. Novatoriškos mašinos turėtų laikytis greičio apribojimų bei kitų kelių įstatymų, todėl taptų pavyzdžių kitiems vairuotojams (juk pareigūnai, vairuojantys transporto priemones, kartais per klaidą pažeidžia kelių eismo taisykles, o autonominiai automobiliai tokių klaidų, manoma, išvengtų).
Be to, komunikacija tarp vairuotojų bei pareigūnų neretai būna subjektyvi, klaidinanti ir iškelianti didelesproblemas. Tikėtina, kad autonominių transporto priemonių pasitelkimas sumažintų subjektyvumo faktorių kelių eismo taisyklių paisyme ir baudų už pažeistus įstatymus atlikimą. Kitaip tariant – ginčai „kas teisus“ (vairuotojai dažnai jaučiasi esą nubausti neteisingai), kyšių davimas ir panašūs reiškiniai nebeturėtų prasmės.
Mažesnis kiekis policininkų gatvėse – pranašumas?
Policijos pajėgų mažinimas taptų džiugių įvykiu politikams bei mokesčių mokėtojams. Žinoma, tik tuomet, jeigu procesų vykdymu būtų rūpinamasi objektyviai bei racionaliai. Kodėl? Nes lėšos skiriamos milijoninėms valstybinėms darbo vietoms, sveikatos draudimams ir pensijų išmokoms yra renkamos iš mokesčių mokėtojų. Šių pareigų sumažinimas reikštų sumažėjusį mokesčių prievolės poreikį arba tai, jog renkamos lėšos būtų naudojamos kitais, naudingais tikslais.
Kitas pranašumas – mažiau mirčių. Anot statistinių duomenų, nuo 2004 metų, Jungtinėse Amerikos Valstijose, autoįvykių metu žuvo daugiau nei 600 policijos pareigūnų. Žiauri statistika būtų sumažinta autonominių transporto priemonių dėka. Savarankiškos mašinos taip pat nekeltų pavojaus aplinkiniams, nes dėl modernių programinių sistemų gebėtų išvengti susidūrimo, atsakingai reaguodamos į pėsčiuosius, dviratininkus bei kitas transporto priemones.
Neigiami aspektai
Nepaisant įvairių pranašumų, tokie pokyčiai turėtų ir reikšmingų neigiamų aspektų. Vienas jų – dėl, pavyzdžiui, greičio viršijimo sustabdomi vairuotojai kartais pasirodo esą narkotikus ar neteisėtus ginklus gabenantys asmenys. Autorius J. L. Zagorsky straipsnyje pateikia pavyzdį, kai 1995 metais policija reido metu sulaikė pavojingą teroristą Timothy McVeigh tik todėl, kad jo vairuojamas automobilis neturėjo registruoto valstybinio numerio.
Žinoma, neverta galvoti apie tokius drastiškus scenarijus, paprastesnis, tačiau ne mažiau svarbus – vairuotojų blaivumas. Policininkai įtarę, jog asmuo yra vartojęs alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų gali imtis tam tikrų veiksmų, kad apsaugotų visuomenę. Autonominiai automobiliai to padaryti nesugebėtų.
Kitas svarbus aspektas – emocinė nusikalstamo elgesio prevencija. Pareigūnai patruliuojantys gatvėse žmonėms kelia tam tikrą pagarbos ir baimės jausmą, kuris „atbaido“ nuo nusikaltimų atlikimo. Ar nusikalsti linkę asmenys taip pat baimintųsi ir robotų-automobilių? Ko gero, ne.
Autonominės transporto priemonės – neatsiejama mūsų visuomenės dalis
Savarankiški automobiliai nėra mokslo fantastika ar siaubo filmų atributika. Tai – realybė. Pavyzdžiui, „Google“ kuriama autonominė mašina, Kalifornijos bei Nevados keliais, sėkmingai nuvažiavo 300 000 mylių. Be to, daugybė kitų kompanijų siekia pristatyti modernius autonominius automobilius, kurių galimybės patenkintų praktiškų vartotojų poreikius. Tik laiko klausimas kada inovatyvios transporto priemonės išstums tradicinius automobilius.
„Taigi kieno darbai iš tikrųjų pranyks, kai savarankiškai važiuojantys automobiliai bus integruoti į mūsų kasdienybę? Atsakymas aiškus – tai bus didelis pokytis teisėsaugos sričiai. Pokyčio aspektai bus neįtikėtinai reikšmingi, todėl mes jau dabar privalome galvoti apie galimas autonominių automobilių įsigalėjimo pasekmes“, – teigia Jay L. Zagorsky.
