Robotai, pavaduojantys mokytojus, slaugytojus, statybininkus – Johnas Erlandas Ostergaardas, įmonės
„Blue Ocean Robotics“ partneris ir vadovas įsitikinęs, jog ateityje kone visose gyvenimo ir veiklos srityse
žmonės bendradarbiaus su robotais. „Robotai perims fizinį darbą, o žmogus atliks sudėtingas operacijas“,
– teigia mokslininkas, įkūręs net 7 sėkmingai veikiančias įmones. 
Robotai, pavaduojantys mokytojus, slaugytojus, statybininkus – Johnas Erlandas Ostergaardas, įmonės „Blue Ocean Robotics“ partneris ir vadovas įsitikinęs, jog ateityje kone visose gyvenimo ir veiklos srityse žmonės bendradarbiaus su robotais. „Robotai perims fizinį darbą, o žmogus atliks sudėtingas operacijas“, – teigia mokslininkas, įkūręs net 7 sėkmingai veikiančias įmones.
Įžvalgomis apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei robotizavimo sprendimus J. E. Ostergaardas dalinsis Kauno technologijos universiteto (KTU) balandžio 22 d. rengiamoje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“.
– Startuoliai – pakankamai naujas, tačiau sparčiai populiarėjantis terminas Lietuvoje. Tokių įmonių vis daugėja. Gal galite pasidalinti: kokie yra didžiausi iššūkiai ir privalumai, kuriant tokio tipo įmonę?
– Kurdamas startuolį turi visiškai naują idėją ir esi daug labiau linkęs rizikuoti, nes tau reikia sukurti įmonę savo idėjos pagrindu. Tuo tarpu, senesnėse jau įsitvirtinusiose įmonėse idėja kvestionuojama: dažnai nusprendžiama, kad ji yra arba per plati, arba netinkama verslui, arba, kad ji jau buvo bandoma įgyvendinti anksčiau, bet nesuveikė ir panašiai. Tiesa yra ta (ir tai vyksta visame pasaulyje), kad daugelis naujų dalykų sukuriama startuolių. Todėl tokios įmonės kaip „Google“ pradėjo pirkti jaunas įmones, nes suprato, kad taip įsigyji pažangiausias technologijas ir idėjas.
Danijoje esu įkūręs 7 įmones: nuo optinių komunikacijų sistemos, kuri naudojo LED šviesos elementus funkciniam apšvietimui – šiltnamiuose ir, pavyzdžiui, baldų gamyboje dažams ir lakui pasendinti – iki įmonių, siūlančių robotizuotų sistemų sprendimus.
Pats didžiausias iššūkis, kuriant ir auginant jauną įmonę, yra gauti pinigų produkto vystymui ir jo įvedimui į rinką.
– Kaip manote, kokios inovacijos ar technologiniai sprendimai bus sėkmingi rytojaus pasaulyje?
– Tai – platus klausimas, tačiau pasakyčiau, kad ateities technologijos yra susijusios su robotizuotomis sistemomis. Bus vis labiau reikalingi kartu su žmonėmis dirbantys, žmonėms asistuojantys robotai, pavyzdžiui tokie, kurie gali padėti judėti patyrusiesiems sunkias traumas ar insultą. Jau šiandien rinkoje yra daug tokių roboto ir žmogaus bendradarbiavimo sprendimų.
Vieną iš tokių sprendimų – robotą, skirtą stiklo montavimui – kuriame ir Lietuvoje. Iki šiol stiklus aukštuose biurų pastatuose montuodavo žmonės rankiniu būdu. Tai – sunkus darbas, reikia kilnoti daug sveriančias konstrukcijas, yra didelė susižalojimų rizika. Mūsų kuriamoje sistemoje robotas perims iš žmogaus fizinį darbą.
– Įprasta sakyti: „Ateityje viską atliks robotai“. Ar tikrai viską? Gal yra sričių, kur žmogaus dalyvavimas būtinas?
– Yra lengvų užduočių, yra sudėtingų. Pavyzdžiui, grįžtant prie stiklų montavimo – stiklą reikia įstatyti ir pritvirtinti viršuje ir apačioje, ir tai reikia padaryti labai tiksliai. Robotą sunku išmokyti atlikti tokį sudėtingą darbą. Žmogus, dirbdamas kartu su robotu, pritvirtina ant stiklo tam tikrus laikiklius, stebi, kad robotas viską atliktų teisingai, priartindamas stiklą prie pritvirtinimo vietos, tačiau būtent šią, sudėtingą stiklo įstatymo užduotį, atlieka žmogus.
Taigi žmonės visada bus reikalingi tam, kad vykdytų sudėtingesnes užduotis. Tai visada bus bendradarbiavimas.
– Biurus turite Danijoje ir Lietuvoje. Kaip sekasi vystyti verslą mūsų šalyje?
– Padalinius turime Danijoje ir Lietuvoje, neseniai atidarėme biurą Honkonge, gegužės mėnesį laukia biuro JAV atidarymas, o per artimiausius mėnesius įsteigsime padalinius ir kitose Europos šalyse. Visada turėjome gerus ryšius su Lietuva – bendradarbiaujame ir su Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetu, ir su įmonėmis.
Matome, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos kurti ir vystyti programinę įrangą, informacinių technologijų sprendimus, robotų mechaniką. Be to, Lietuvoje gamybos padalinius turi daugelis Europos įmonių, todėl matome šią šalį kaip rinką, kuriai galime pasiūlyti savo industrinių robotų sistemas.
– „Blue Ocean Robotics“ siūlo robotus ir sveikatos priežiūrai. Ar kai kuriuos iš jų „įdarbinate“ ir Lietuvoje?
– Esame šiek tiek bendravę su Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, tačiau matome, jog tam, kad pritaikytume savo technologijas Lietuvai, reikia daugiau laiko. Tad kol kas jūsų rinkai siūlome mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas bei industrinius robotus. Tačiau esu tikras, jog ateityje čia taip pat bus pritaikomi ir mokymui, ir sveikatos priežiūrai skirti robotai.
– Kokius sprendimus siūlote Danijos rinkai?
– Pagrindinis Lietuvos ir Danijos rinkos skirtumas yra tas, kad Danijoje įsijungia politiniai žaidėjai – t. y. savivaldybės. Jos gali skirti pinigų ir yra suinteresuotos investuoti į naujus robotų sprendimus tam, kad pagerintų piliečiams teikiamų paslaugų kokybę, kad sumažintų kai kurių iš jų kainą. Todėl, nors kai kurie iš mūsų siūlomų sprendimų yra dar labai jauni, Danijoje jaučiame didelį mokymui, slaugai, sveikatos priežiūrai naudojamų robotų poreikį.
– Kalbate apie robotus mokykloje. Kaip jie veikia?
– Pagrindinis mūsų kuriamų robotų tikslas yra mokyti moksleivius programuoti, kurti įvairius informacinių technologijų sprendimus, kurti modelius 3D spausdintuvams. Robotai kartu su vaikais atlieka tam tikras užduotis, simuliuoja situacijas. Didžiulis robotų privalumas yra tas, kad jie leidžia kiekvienam mokytis individualiai, savo tempu. Moksleivis, dirbdamas kartu su robotu, gali matyti savo progresą. Be to, kai pamokoje dalyvauja robotai, pasikeičia mokytojo vaidmuo – jis tampa prižiūrėtoju, jam atsiranda daugiau laiko dirbti su silpnesniais vaikais. Naudojant prie skirtingo moksleivių lygio pritaikytus robotus, pasikeičia pati pamokos struktūra, mokytojai dirba kitaip, kitaip matuojamas ir progresas.
– Konferencija „Mokslas ir pramonė“ vyks KTU „Santakos“ slėnyje, kuriame įsikūręs mokslo tyrimų centras yra atviras ir verslo įmonėms. Kaip vertinate tokio tipo centrų veiklą?
– Manau, kad Kaune tai darote labai gerai – jūsų tyrėjai dirba ties tam tikrais projektais kartu su įmonėmis, ir publikuoja straipsnius mokslo žurnaluose. Visada egzistuoja dilema: fundamentiniai tyrimai reikalingi mokslui, tačiau jie yra per daug platūs – įmonėms reikia specifinių žinių, kurios būtų naudingos jų vystomiems produktams. Be to, šis centras tai – puiki paramos sistema startuoliams. Svarbu, kad jaunas verslas galėtų bendradarbiauti su tyrėjais visose stadijose – nuo idėjos užsimezgimo iki produkto vystymo.
– Mokslo bendradarbiavimas su verslu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kaip jis vyksta Danijoje?
– Iš tiesų manau, kad Danijoje situacija dar prastesnė.
– Tikrai? Kaip manote, su kuo tai susiję?
– Tai, ką pasakiau apie Daniją, tinka visai Europai. Podoktorantūros praktiką atlikau Mičigano universitete (JAV), tad gerai žinau tenykštę sistemą. JAV mokslininkai tris mėnesius per metus – vasarą – turi patys užsidirbti sau algą, ieškodami pelningų kontraktų su įmonėmis. Taigi, jie yra priversti bendradarbiauti su verslu, kurti tai, kas atneštų įmonėms naudos. Manau, kad tai – puiki idėja, tačiau niekaip nesugebu jos „parduoti“ Danijoje. Matyt mūsų profesoriai ir taip per daug uždirba.
