„Verslas, kuris įsivaizduoja, kad pasaulyje gali konkuruoti vien žemomis kainomis yra iš anksto pasmerktas. Tik aukštą pridėtinę vertę kuriantieji turi galimybę išlikti“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Ateities verslo iššūkiai bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas – KTU organizuojamos tarptautinės konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ pagrindinės temos.
Europos gamintojai susiduria su dideliais iššūkiais – ekonominiai ir politiniai procesai, skaitmeninė rinka ir net klimato atšilimas veikia vartotojų poreikius. Individualizuotos paslaugos, gamybos procesų robotizavimas bei ateities tendencijų numatymas yra galimi šių problemų sprendimo būdai, tačiau ar jie pakankamai efektyvūs?
Kasmetinė konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ yra vienas iš svarbiausių mokslo renginių šalyje. Tai – forumas, kuriame ieškoti bendrų sąlyčio taškų susirenka visos suinteresuotosios pusės: mokslo, verslo ir pramonės bei valdžios atstovai. Praėjusiaisiais metais konferencija sutraukė per 700 dalyvių. Konferencijos metu Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje bus atidarytas bendrovės „Lietuvos energija“ tyrimų centras.
Nuo robotikos iki ateities prognozių
Pasak KTU mokslo prorektorės Astos Pundzienės, po trejų metų tarptautinė konferencija organizuojama lietuvių kalba, siekiant, kad pasaulinio lygio idėjos, kurias pristatys inovatyviausiose pasaulio mokslo organizacijose dirbantys specialistai, pasiektų plačią Lietuvos verslininkų ir mokslininkų auditoriją.
„Konferencijos tematiką pasirinkome kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Mūsų įmonės atlieka daugybę užsakymų užsienio šalims – Lietuva tikrai turi potencialą didinti produktyvumą, gaminant savo prekės ženklo vardu, diegiant inovacijas, kuriant pridėtinę vertę ekonomikos vystymuisi“, – teigia A. Pundzienė.
Konferencijoje „Mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ pranešimus skaitys tyrėjai ir verslo atstovai iš JAV ir Danijos, atstovaujantys prestižines mokslo įstaigas, tokias kaip Stanfordo universitetas ar Kopenhagos ateities studijų institutas, plenarinėje diskusijoje dalyvaus Lietuvos politikos, mokslo ir verslo elitas.
„Pranešimų temos apims robotiką – sritį ypač imlią technologijoms, efektyvų mokslo laboratorijų valdymą, mokymąsi iš gerosios praktikos pavyzdžių, kaip realiai paversti mokslo žinias naujomis technologijomis, technologijų komercinimą. Tikimės, kad šios temos pasirodys tokios pat įdomios verslininkams, kaip ir mums, mokslininkams“, – sako A. Pundzienė.
Mokslo ir verslo traukiniai turi susitikti bendroje stotyje
„Tiktai žinių pagrindu galima tikėtis sėkmingos savo verslo ateities, ir tik naudojantis mokslo galimybėmis, mokslo laimėjimais ir veikiant kartu galima tikėtis rezultatų“, – įsitikinęs R. Dargis. LPK prezidento nuomone, pasaulis juda begaliniu greičiu į priekį, todėl daryti verslą XX a. tempu ir priemonėmis tolygu pasmerkti save pražūčiai. Pasak R. Dargio, akivaizdu, jog Lietuvoje būtina stiprinti mokslo ir verslo sąsajas, produktyviai šiam tikslui išnaudojant Europos Sąjungos skiriamas lėšas. „Esame suluošinti istorijos – sovietmečiu tiek mokslui, tiek gamybai užduotys buvo patvirtinamos Maskvoje, veikėme kiekvienas sau, tarsi niekada nesusikertančiais bėgiais važiuojantys traukiniai. Nėra susiformavusios bendradarbiavimo tradicijos. Susitikimai, tokie kaip ši konferencija, yra proga atsigręžti veidu vieniems į kitus, išklausyti ir bandyti suprasti, ką galime kartu nuveikti“, – teigia R. Dargis. Pasak LKP prezidento, nėra nė vienos verslo srities, kuri nebūtų imli mokslui, ar tokios, kuriai inovacijos nereikalingos. Tik naujausių žinių ir technologijų taikymas kuria konkurencingumą, todėl nėra verslo, kuriam reikia mažiau mokslo žinių.
„Teko matyti baldų fabriką, kuriame įdiegta robotizuota gamyba: septyni žmonės, sėdėdami prie kompiuterio valdo visą gamybos procesą, viskas veikia beveik be žmogaus įsikišimo. Be žinių tokio proceso valdyti neįmanoma“, – mano R. Dargis.
LKP prezidento teigimu, Lietuvos inžinerinė, metalo pramonė, ypač unikalūs metalo gaminiai, yra konkurencingi pasaulio mastu. Biotechnologijos yra ta sritis, kurioje esame tikrai stiprūs ir tikriausiai ateityje didinsime gamybos apimtis. Pasitempti diegiant inovacijas reikėtų tradicinėms pramonės šakoms – technologijos sparčiai žengia į priekį, be jų įsisavinimo ateities gamybą tampa sunku įsivaizduoti.
Konferencija vyks Kauno inovacijų Mekoje
Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ vyks KTU „Santakos“ slėnyje. Svarbiausias Kauno aukštojo mokslo institucijas vienijantis slėnis ekspertų jau seniai pakrikštytas Kauno regiono Silicio slėniu.
KTU „Santakos“ slėnyje – viename iš didžiausių atviros prieigos mokslo ir verslo centrų Baltijos šalyse –sutelktas darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.
Slėnyje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.
Aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti laboratorijų įranga, sukauptas mokslinis potencialas čia leidžia atlikti pasaulinio lygio tyrimus. Tačiau, ekspertų požiūriu, tikroji mokslo ir verslo slėnių vertė – tai naujo mokslui imlaus verslo kūrimas ir esamo stiprinimas.
Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė 2015: ateities gamyba 2030“ vyks trečiadienį, balandžio 22 d., 10 val. KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59).