Dvidešimt metų pelno nesiekiančiose organizacijose pradirbusi amerikietė neatpažįstamai pakeitė gyvenimą. Į Vilnių atvykusi Darlene Damm šiuo metu gyvena Silicio slėnyje, dirba technologijų sektoriuje ir nori suburti pasaulį, kad visi prisidėtų prie kosmoso pramonės kūrimo.
Šeštadienį Vilniuje vykstančioje „TEDx Vilnius“ konferencijoje Silicio slėnyje dirbanti Darlene Damm pasakojo apie realybe virstančias svajone.
Moteris 2012 m. įkūrė „DIYROCKETS“, kuri vienija bendraminčius kuriant įperkamas kosmines technologijas.
„Tikriausiai visi per pastaruosius metus girdėjote apie kosmoso pramonės augimą. Visi girdėjote apie Eloną Muską ir jo idėjas, Richardą Bransoną ir jo turizmo kosmose kompaniją, tačiau gali būti, kad negirdėjote apie tai, kiek visa kosmoso pramonė yra išaugusi“, – kalbėjo renginio dalyvė.
Pasak jos, 2014 m. kosmoso pramonė išaugo iki 314 mlrd. JAV dolerių.
Darlene Damm / © DELFI (O. Gurevičiaus nuotr.)
„Daugiausia tai telekomunikacijos įranga – didžiuliai satelitai, tačiau dabar yra šimtai kompanijų, kurios dirba su mažais, nano satelitais“, – tęsė ji.
D. Damm skaičiavo, kad mažiausiai yra keturios įmonės, kurios dirba su asteroidų, Mėnulio iškasenų projektais. Be to, pernai buvo išsiųstas 3D spausdintuvas į kosminę stotį.
„Jei žiūrime į viską bendrai, ateityje satelitai bus spausdinami kosminėse stotyse, kosmose bus statomos naujos stotys. Siūsime robotus į Mėnulį ir Marsą ir jie ten sukurs visą infrastruktūrą, galbūt naudodami vietines medžiagas. Ir tik vėliau ten atvyks žmonės, kai viskas bus jau paruošta“, – savo pranešimą tęsė viešnia.
D. Damm tiki, kad kosmoso pramonė nėra vien tyrinėjimas, bet ir telekomunikacijų ateitis, gamybos ateitis, žmonijos ateitis.
„Visa tai matydama pradėjau galvoti, kam visa tai priklausys. Ar šiame sektoriuje sukurti dalykai teiks naudą visiems, ar bus sukoncentruoti keliose rankose. Kol kas tik kelios turtingos šalys gali sau tai leisti, ir milijardieriai“, – pabrėžė pranešėja.
Silicio slėnyje gyvenanti moteris teigė pradėjusi galvoti, ką daryti, kad kiekvienas žmogus galėtų dalyvauti kuriant kosminę pramonę.
„Pati daug anksčiau dirbau pelno nesiekiančiose organizacijose. Šiame sektoriuje pradirbau apie 20 metų. Mianmaryje teko dirbti vaikų namuose. Mačiau ir labai nesutvarkytų vietų, kur nebuvo elektros, buvo nešvaru, vaikai buvo izoliuoti nuo likusio pasaulio. Dažnai klausiame, kodėl turėtume leisti pinigus kosmosui tyrinėti, kai vis dar yra tiek daug problemų žemėje. Bet kai ką aš supratau dirbama pelno nesiekiančiame sektoriuje – reikia kovoti su esančiomis problemomis, bet jų priežastis yra tai, kas įvyko 10–20 metų prieš, kai žmonės liko ekonomikos kūrimosi, augimo užkulisiuose. Kai matau, kokio dydžio bus kosmoso pramonė ateityje, noriu, kad visi žmonės būtų kūrimo dalimi ir vėliau gautų iš to naudą“, – svarstė D. Damm.
Moteris suprato, kad tai, ką ji išmoko dirbdama pelno nesiekiančiose organizacijose, ji gali išnaudoti kosmoso pramonėje.
„Kosmoso verslas yra žinomas kaip išskirtinai brangus sektorius, bet pelno nesiekiančiose organizacijose mes sugebėdavome išspręsti didžiausias problemas su labai mažai pinigų arba išvis jų neturėdami. Kosmoso pramonė yra labai fragmentuota, hierarchinė, o pelno nesiekiančiame sektoriuje, ką mes darome, tai labai stipriai bendradarbiaujame, dalinamės informacija, dirbame kartu“, – teigė konferencijos dalyvė.
Taigi, D. Damm įkūrė organizaciją, kurios idėja – bendradarbiaujant su žmonėmis visame pasaulyje kurti 3D spausdintuvais pagamintus raketų variklius. Norėdama suburti viso pasaulio žmones, moteris paskelbė internete konkursą, kuriame buvo pažadėta trims geriausioms komandoms po 10 tūkst. JAV dolerių už tokio variklio prototipo sukūrimą.
„Sprendžiant nugalėtojus vienas iš kriterijų buvo bendradarbiavimo įvertinimas, nes tai didelė problema kosmoso pramonėje“, – pabrėžė moteris.
D. Damm teigė, kad jos vykdytas projektas verčia vėl prisiminti vaikus iš vaikų namų Mianmaryje: „Kai pagalvoji apie tai, kokius kelius atveria bendradarbiavimas ir ryšys pasaulyje, supranti, kad gal vieną dieną kuris iš tų vaikų taps raketų kūrėju“.