„Debesis“ turi jau pakankamai sąsajų su konkrečiomis įmonėmis ar jų paslaugomis – „Apple“, „Amazon“, „Windows“ ir t. t. Tai – jau žinomi prekės ženklai, kuriuos atpažįstame iš karto ir puikiai suvokiame, ką jie daro. Tačiau kartais apie tam tikrus dalykus net nesusimąstome, tačiau tai nereiškia, kad jų nėra ar jie nevyksta.
Šiandien norėtume pateikti 10 faktų apie „debesį“, apie kuriuos mąstome itin retai, nes jie yra mažiau pastebimi.
1 faktas. „Debesimi” naudojasi beveik visi.
Net ir tie žmonės, kuriems technologijos yra gana svetimos, naudojasi „Facebooku“, el. paštu, programa „Dropbox“ ir kt. Žmonėms atrodo, kad dirbdami kasdienius darbus „debesiu“ jie nesinaudoja. Deja, realybė yra kitokia. Tiesiogiai ar netiesiogiai „debesį“ naudoja visi Lietuvos gyventojai, kurie bent kartą buvo patikėję kažkam savo duomenis. Teoriškai tai reiškia, kad ką tik gimęs kūdikis jau naudojasi „debesimi“, nes į gimdymo namų duomenų bazę yra įrašomas jo ūgis, svoris bei kiti duomenys. Tai atsitinka praėjus kelioms minutėms nuo gimimo. Bet kokie duomenys, kurie užrašomi ne ant popieriaus, jau yra „debesyje“, nes valstybinės institucijos jį naudoja labai plačiai.
2 faktas. Tiek mobilieji, tiek išmanieji telefonai yra susiję su „debesimi“.
Telekomunikacijų bendrovės yra laikomos vienomis pagrindinių „debesies“ paslaugų teikėjomis. Nesvarbu, kad naudojatės sena „Nokia 3310“, kuri nesijungia prie interneto ir yra naudojama tik trumposioms žinutėms ar skambučiams – bet koks jūsų veiksmas šiuo telefonu yra fiksuojamas, o duomenys saugomi bei analizuojami „debesyje“. Taip ir paprasčiausias įrenginys gali būti surišamas su „debesimi“.
3 faktas. „Debesis“ atsirado jau seniai.
„Debesies“ technologija atsirado tada, kai vieną gabalą duomenų buvo pabandyta laikyti dviejose skirtinguose vietose. Visa tai prasidėjo prieš 75 metus (dar 1960 m.), kai didieji lempiniai kompiuteriai pradėjo reikalauti vis daugiau vietos, atminties bei kitų resursų. Tiesa, šis procesas buvo ir iki šiol tebėra vadinamas virtualizacija. „Debesies“ pavadinimas atsirado apytikriai prieš du dešimtmečius.
4 faktas. „Debesies“ pavadinimas kilo iš schemos.
Kartais paklausiame savęs – kodėl „debesis“? Kodėl virtualizacijai buvo pasirinktas būtent toks pavadinimas? Pavadinimo galimybių buvo ir daugiau, tačiau „debesies“ įvaizdis prasidėjo ne nuo pavadinimo, o nuo tam tikros schemos.
Šioje „Vikipedijos“ diagramoje yra vaizduojamas tam tikros infrastruktūros veikimo principas. Visa tai primena ne ką kitą, o debesį. Būtent dėl šios ar panašios diagramos šiuolaikinis „debesis“ yra vadinamas būtent taip, o ne kitaip. Tai labai keistas rinkodaros žingsnis, tačiau IT versle tokių pavyzdžių yra ne vienas. Pavyzdžiui, vieni žymiausių kompiuterių gamintojų yra vadinami „obuoliais“, duomenų bazių kūrėjai – pranašais, didžiausia pasaulyje parduotuvė turi didžiausios pasaulyje upės pavadinimą ir t. t.
5 faktas. „Debesies“ verslas – klesti.
Šį faktą reikėtų nuolatos prisiminti tiems, kas investuoja bei steigia naujus verslus. Investavę į „debesies“ sprendimus, turite didžiules galimybes praturtėti. Vengiame sausų skaičių, todėl pateikiame tik įdomiausius: kiekvienais metais įtakingas žurnalas „Forbes“ sudaro vertingiausių prekės ženklų šimtuką. Pasižiūrėkime, kiek jame yra „debesies“ technologijomis užsiimančių kompanijų:
- „Apple“
- „Microsoft“
- „Google“
- IBM
- „Samsung“
- „Cisco“
- „Intel“
- „Oracle“
- AT&T
- „Facebook“
Ir tai tik dvidešimtukas. 10 iš 20 brangiausių pasaulio prekės ženklų yra su „debesimi“ dirbančios kompanijos. Tačiau visame šimtuke yra dar 10 kompanijų, kurios taip pat dirba šioje rinkoje. Taigi, penktadalis šimtuko yra „debesies“ gigantai.
6 faktas. „Debesies“ saugumas nėra mažiau saugus.
Jau pabodo kalbos, kad „debesis“ – nesaugu arba kad būtent iš „debesies“ nutekinti duomenys sugriauna verslus, sunaikina žmones. „Debesies“ saugumas yra per daug eskaluojama tema, nors iš tiesų šis saugumas nėra kažkuo skirtingas nuo kitų saugumo rūšių. Pavyzdžiui, jei jūs namuose laikote 100 puslapių ranka rašytų slaptažodžių į banko sąskaitas su tūkstančiais eurų sąrašą, ar kažkas norės tuos popierius pavogti? Greičiausiai, taip. Jei slapti duomenys yra laikomi ne seife, o lentynoje su kitais dokumentais, ar užėjusiam vagiui juos surasti būtų sudėtinga? Tikriausiai, ne. Tas pats yra ir su „debesies“ saugumu. Jei nepasirūpinama atitinkama aplinka, o raktas į duomenų saugyklą slepiamas akivaizdžioje vietoje, saugumo tikėtis neverta. Taip pat saugumas visuomet yra toks, kokias investicijas jam skiriame.
7 faktas. „Debesies“ kompanijos statosi savas elektrines.
Visi, kas mąsto apie ekologiją ir aplinkosaugą, tikrai ne kartą diskutavo apie tai, kaip pasaulis pasikeistų, jei nebeliktų šiluminių elektrinių. „Debesis“ visada buvo pristatomas, kaip itin ekologiška verslo šaka, tačiau ar iš tikrųjų ji tokia yra? Kiekvienam didesniam duomenų centrui praktiškai reikalinga nuosava 1–2 MW elektrinė. Jei ji ne atominė, tai greičiausiai šiluminė. Labai nedaug duomenų centrų aprūpina atsinaujinanti energija – vėjo jėgainės ar saulės kolektoriai – todėl nereikėtų labai idealizuoti „debesies“ aplinkosaugos srityje. Tiesa, jie sumažina tos elektros suvartojimą, tačiau tai nereiškia, kad jo visiškai atsisako.
8 faktas. „Debesis“ prisideda prie daugybės naujų atradimų.
Kompiuteriai, „didieji duomenys“ ir kitos „debesies“ technologijos yra naudojamos versle bei įvairiuose moksliniuose tyrimuose. Tokiu būdu atrandamos naujos galaktikos, nauji vaistai, nauji prietaisai. Net ir be skaičiavimų atsiranda gana įdomių projektų, pavyzdžiui, saulės energija varomas lėktuvas, nuolat skraidantis ir teikiantis ryšį sunkiai prieinamose vietovėse. Arba balionai su ryšio perdavimo įranga (omenyje turimi „Google“ projektai). „Debesis“ prisideda prie daiktų technologizavimo.
9 faktas. Daiktų internetas.
Tai – ateitis: kavos aparatas bendrauja su savo šeimininku ir interneto parduotuve, parduodančia kavą, taip pat ir su aptarnaujančia bendrove, kuri tiekia kavos filtrus. Su „debesimi“ jis labai tampriai susijęs – jei kavinukas neturi kietojo disko, visi duomenys laikomi „debesyje“. Kai namuose yra apie 10–20 tokių įrenginių, o namų – 5 milijardai, susidaro nemaži duomenų kiekiai, tad be „debesies“ neįmanoma apsieiti. Visa tai mūsų laukia ateityje, bet jau dabar turime išmaniuosius laikrodžius, žiedus, apyrankes, televizorius, dulkių siurblius, priešgaisrinę signalizaciją ar namų klimato kontrolę ir t. t. Kuo jų daugiau, tuo labiau esame priklausomi nuo „debesies“.
10 faktas. Robotai.
Kol kas robotų kūrėjai yra labiau užsiėmę techninėmis jų galimybėmis – judėjimu, aplinkos suvokimu, gebėjimu bendrauti su žmonėmis. Mokymosi galimybėms daug dėmesio kol kas neskiriama, tačiau superkompiuteris telpa į plastikinio butelio dydžio talpą, todėl ateityje robotų galimybės analizuoti duomenis bus beribės. Prie to taip pat prisidės ir „debesis“, nes tuos duomenis reikės surinkti. Nereikėtų per daug baimintis, tačiau kai kurių mokslinės fantastikos filmų pranašystės gali tuoj išsipildyti.