Diena be išmaniojo telefono daugeliui tikriausiai jau yra neįmanoma misija – šie prietaisai tapo kone nepamainomi sprendžiant daugelį kasdienių klausimų, įskaitant ir asmeninius finansus. Naujausi „Swedbank“ duomenys rodo, kad įprastus bankinius mokėjimus programėle išmaniesiems telefonams atlieka jau beveik pusė jos vartotojų, o pačią programėlę gyventojai yra atsisiuntę daugiau nei 220 tūkst. kartų.
Diena be išmaniojo telefono daugeliui tikriausiai jau yra neįmanoma misija – šie prietaisai tapo kone nepamainomi sprendžiant daugelį kasdienių klausimų, įskaitant ir asmeninius finansus. Naujausi „Swedbank“ duomenys rodo, kad įprastus bankinius mokėjimus programėle išmaniesiems telefonams atlieka jau beveik pusė jos vartotojų, o pačią programėlę gyventojai yra atsisiuntę daugiau nei 220 tūkst. kartų. Ir nors išmaniąsias technologijas įvaldę yra daugelis, tačiau retas susimąsto apie visapusę telefono duomenų apsaugą.
„Tendencijos rodo, kad elektroniniai sukčiai Lietuvoje seka koja kojon su visomis informacinių technologijų naujovėmis. Pasinaudoję virusais apkrėstu telefonu ar radę pamestą išmanųjį įrenginį nusikaltėliai gali pasisavinti ne tik asmeninius duomenis ar tapatybę, bet ir gauti prieigą prie banko sąskaitose esančių pinigų. Dėl to būtina pasirūpinti telefono duomenų apsauga bei žinoti, kur slypi išmaniųjų saugumo spragos“, – teigia „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
Kokios dažniausios klaidos?
Pasak M. Montvilo, šiandien aktyvus technologijų vartotojas telefone mėgsta sinchronizuoti ne tik asmeninę, bet ir darbo elektroninio pašto paskyras. Tai patogu ir naudinga, bet tuo pačiu reiškia, kad gavę prieigą prie įmonės korespondencijos sukčiai gali pasinaudoti susirašinėjimų duomenimis ir išvilioti iš klientų ar partnerių pinigus.
„Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai sukčiai, apsimetę įmonės užsienio partneriais, susitaria dėl prekių užsakymo, o gavę apmokėjimą – tiesiog dingsta. Tokiu sukčiavimo atveju surasti nusikaltėlius iš tiesų labai sudėtinga“, – pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius.
Kai kurie gyventojai telefonuose taip pat saugo asmeninius ar interneto banko prisijungimo duomenis – apkrėtę telefoną virusais sukčiai gali nukopijuoti įrenginyje slypinčią informaciją ir pasisavinti banko sąskaitose esančius pinigus.
Užkrėtę telefonus virusais ar „nulaužę“ prisijungimo prie vartotojo paskyros internete slaptažodį vagišiai gali sekti net ir gyventojų buvimo vietą. Tai galima padaryti, jei telefone įjungtas navigacijos režimas. Žinodami tokią informaciją nusikaltėliai gali suplanuoti sekamo žmogaus namų vagystę, kol šis ramiai atostogauja ir jo laikinai nėra namuose.
Geriausi būdai, kaip išlikti saugiems
„Svarbu suprasti, kad šiandien telefonas dažnai atstoja asmeninį kompiuterį, todėl telefono apsauga turi būti ne ką prastesnė nei asmeninio kompiuterio. Todėl pirmiausia – būkite tikri, kad jūsų telefone yra įdiegtos programėles tik iš sertifikuotų parduotuvių. Priešingu atveju galite rizikuoti apkrėsti įrenginį virusais“, – komentuoja M. Montvilas.
Kitas žingsnis – nuolat atnaujinkite paties telefono operacinę aplinką. Atnaujinimai dažnai ištaiso senoje aplinkoje egzistavusias saugumo spragas. O norėdami prisijungti prie interneto, atminkite, jog svarbu jungtis prie patikimo bevielio ryšio šaltinio bei naudoti geros reputacijos antivirusines programėles.
„Taip pat reikėtų nepamiršti ir patikimų telefonų slaptažodžių ir internetinei telefono paskyrai, ir pačiam aparatui – užsienio šalyse jau kilo skandalų, kai dėl lengvai atspėjamų slaptažodžių sukčiai „nulaužė“ internetines telefonų paskyras ir paviešino asmenines įžymybių nuotraukas. Neturėdami saugaus slaptažodžio žmonės rizikuoja, kad telefonui patekus į sukčių rankas jiems bus lengvai prieinamos visos asmeninės vartotojo paskyros“, – įspėja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius.
Jei susirūpinote telefono saugumu
Galbūt pastebėjote, kad telefonas be paaiškinamos priežasties pradėjo veikti lėčiau, o kai kurios programėlės stringa? Pasak M. Montvilo, gali būti, kad išmanusis yra apkrėstas kenkėjiškomis programomis. Todėl manydami, kad telefone iš tiesų gali slypėti virusas, nedelsdami kreipkitės į savo mobiliųjų telefonų operatorių ar informacinių technologijų specialistą.
Jei telefoną pametėte, o jame buvo banko programėlė ar kiti asmeniniai duomenys, pirmiausia prisijunkite prie mobiliojo telefono paskyros internete ir ištrinkite ten esančią informaciją. Taip pat apie įvykį informuokite savo operatorių – jis užblokuos teikiamas paslaugas. Tokiu atveju, jei telefone buvo interneto banko slaptažodžiai ar prisijungimo kodai – nedelsiant reikėtų apie tai informuoti savo banką ir blokuoti prieigą prie elektroninės bankininkystės.
„Svarbiausia visuomet atminti, kad išmanusis telefonas yra įrankis ir jūsų pagalbininkas, kuris gerai prižiūrėtas ir apsaugotas tarnaus tik jums, o ne sukčiams“, – reziumuoja M. Montvilas.
