Sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs pagyrų mūsų interneto greičiui, mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ar piliečių aktyvumui socialiniuose tinkluose. Taip pat nieko nebestebina, kad verslo įmonės vis aktyviau perkelia savo klientų aptarnavimą, tarpusavio bendradarbiavimą į internetą. Tačiau dažnai nutylima kita pusė – kaip mes išnaudojame turimą infrastruktūrą ir technologinį potencialą. 
Sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs pagyrų mūsų interneto greičiui, mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ar piliečių aktyvumui socialiniuose tinkluose. Taip pat nieko nebestebina, kad verslo įmonės vis aktyviau perkelia savo klientų aptarnavimą, tarpusavio bendradarbiavimą į internetą. Tačiau dažnai nutylima kita pusė – kaip mes išnaudojame turimą infrastruktūrą ir technologinį potencialą.
K. Kaikaris
Laikas apsitvarkymui
Iki šiol buvo įprasta, kad kiekviena valstybės institucija informacinius išteklius ir infrastruktūrą planuodavo bei valdydavo pati. Per daugelį metų toks modelis išsiplėtė į sudėtingą ir, nebijokime įvardinti, dažnai funkcijas bei tuos išteklius dubliuojantį didžiulį mechanizmą. Vykstant sparčiai e-valdžios plėtrai ir siekiant patenkinti greitai augančius visuomenės skaitmeninius poreikius, jaučiama, kad toks mechanizmas yra ne tik per mažai lankstus, bet, dažnu atveju, ir nuostolingas. Paprastai tariant, valstybei atėjo laikas apsitvarkyti – konsoliduoti ne tik turimą infrastruktūrą ir kompetencijas, tačiau sukurti naują išteklių valdymo modelį, kuris tenkintų aukščiausius saugumo bei panaudojimo reikalavimus ir būtų nukreiptas į ateities poreikius.
Tikslas – panaudoti efektyviai
Iki 2020 m. Lietuvos informacinės visuomenės vystymui bus skirta apie 244 mln. eurų – ugdyti gyventojus, diegti IT infrastruktūrą, plėtoti aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas. Atsižvelgiant į tai, norisi pabrėžti, kad valstybei konsoliduojant informacinius išteklius ir siekiant pridėtinės vertės svarbu šį kartą ne žūtbūt sutaupyti, tačiau pirmiausia efektyviai išnaudoti jau turimus informacinius išteklius.
Pokyčių kryptį parodė valstybės užsakymu atliktas tyrimas, įvertinantis turimą IT infrastruktūrą ir plėtros galimybės. Kaip rodo tyrimo išvados, turimą IT infrastruktūrą galima valdyti ekonomiškiau, jeigu suvienodinami valdymo procesai. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos viešajame sektoriuje yra 99 duomenų centrai, kurių didžioji dalis – labai maži, neišnaudojama masto ekonomija, šiuolaikinis technologinis potencialas, apsunkėja tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Sprendžiant šias problemas, ekspertai siūlo sujungti šiuo metu valstybiniame sektoriuje naudojamus duomenų centrus.
Iš verslo – patirtis ir partnerystė
Konsoliduodama savo informacinius išteklius valstybė turi galimybę pasitelkti didžiulę kitų valstybių patirtį ir į procesus įtraukti verslo įmones. Pasaulinio pavyzdžiai rodo, kad tokiuose procesuose labai svarbu pasinaudoti privataus sektoriaus sukaupta patirtimi ir perkelti jau egzistuojančią gerąją praktiką. Valstybei kurti savo IT infrastruktūrą ir po to rūpintis jos priežiūra bei atnaujinimu – jau neefektyvus praeities modelis. Šiandien valstybė gali pirkti didesnę dalį paslaugų iš verslo dalimis (pavyzdžiui – IT infrastruktūra, IT platforma, programinė įranga) arba IT sprendimą kaip vieną paslaugą.
Įvertinant Lietuvos verslo patirtį vietinėje ir tarptautinėse rinkose, akivaizdu, kad šio sektoriaus brandumas leidžia pasiūlyti ir geriausius sprendimus viešajam sektoriui. Tokiu būdu galima sumažinti administracinę naštą ir pasiekti ekonominio efektyvumo – išlaikoma konkurencija, kuri kartu lemia aukštą kokybę ir pagrįstą kainą.
2014 m. atliktas Pasaulio ekonomikos forumo verslo, gyventojų ir valdžios institucijų tyrimas parodė, kad pagal to paties interneto naudojimą esame vos ketvirtame dešimtuke pasaulyje, ženkliai atsiliekame kurdami inovacijas. Ne ką geresnė padėtis ir valstybiniame sektoriuje – pagal technologijų svarbą formuojant valstybės viziją esame 70, o pagal valstybinį pažangių technologijų pirkimą – net 109 vietoje tarp pasaulio valstybių. Ekspertai pripažįsta, kad be esminio turimų informacinių išteklių konsolidavimo, aktyvaus verslo ir valstybės bendradarbiavimo bei aiškios atsakomybės už išteklių panaudojimą situacija iš esmės pasikeisti negali.
Tiesa, verta pasidžiaugti, kad pradėtas informacinių išteklių konsolidavimas – taip pat ir geras socialinio dialogo tarp procesą koordinuojančios Susisiekimo ministerijos ir verslo asociacijų pavyzdys. Tad galima tikėtis, kad papildomas, tačiau nemažiau svarbus, konsolidacijos aspektas bus ir tolimesnis bendradarbiavimas, kuris atvers duris ir kitoms viešojo ir privataus sektorių iniciatyvoms, vystant dabartines ir kuriant naujas paslaugas bei sprendimus.
