Ko gero, per visą žmonijos istoriją nebuvo tokio laikmečio, kuomet konkrečiam individui ir jo poreikiams būtų skiriama tiek daug dėmesio, kiek dabar. Restorane virtuvės šefas sukomponuos salotas tik iš jūsų pageidaujamų ingredientų. Sociume akcentuojama atskiro individo laimė. Ir net daiktai, pvz., termo drabužiai, gali prisitaikyti prie tą akimirką asmeniškai patiriamų kūno reakcijų.
Gyvenimo kokybę smarkiai keičiantis pasirinkimas – išmanieji būstai, kurie it kokie gyvi organizmai sugeba būti atidūs ir empatiški savo šeimininkams bei prisitaikyti prie jų įpročių, poreikių ir net norų. Apie galimybes individualizuoti gyvenamąsias patalpas iki itin subtilaus lygmens pasakoja automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
Jūsų namas – pelėda ar vyturys?
Kaip išmanieji tarsi savo šeimininkų norus įspėjantys namai atrodo tikrovėje? Pavyzdžiui, jei po darbų sugrįžę į namus visuomet įsijungiate radiją, tai po kurio laiko jis įsijungs pats vos tik praversite namų duris – muzika skambės jūsų ausiai maloniausiu garsu. Jei maudynėms visuomet renkatės panašios temperatūros vandenį, po kurio laiko maišytuvo nebereikės reguliuoti mechaniniu būdu. O šviesa bus intensyviausia toje kambario vietoje, kur jūs dažniausiai skaitote ir t. t.
Intelektiniai pastatai geba „stebėti“ savo šeimininkų įpročius, nuolat pasikartojančius gyvenimo algoritmus (pvz., kada keliamasi ir gulamasi, kada dažniausiai sugrįžtama po darbų ir t. t.), o po kurio laiko juos tarsi išmoksta ir pagal tai pakoreguoja, pritaiko automatines būsto funkcijas – apšvietimą, šildymą, klimato kontrolę, apsaugos ir kitas sistemas. „Išmanaus būsto funkcijos optimizuojamos pagal šeimininkų gyvenimo būdą“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.
„Nustebtumėte, kiek visokių dalykų gali daryti išmanieji namai tam, kad juose gyvenantis žmogus jaustųsi komfortiškai nieko dėl to nedarydamas ir net apie tai nebegalvodamas. Pavyzdžiui, išmanieji namai susigaudo kalendoriuje ir žino, kada yra savaitgalis, o kada – darbo diena bei prisitaikys prie per šventes ar darbo dienomis besiskiriančių jūsų gyvenimo algoritmų, – pasakojo R. Skurdenis. – Ir jei namie gyvenantys žmonės rytais keliasi anksti, jūsų namas taip pat ims gyventi vyturio ritmu“.
Žino, kad ateina pavasaris
Išmanieji būstai viduje ir išorėje turi daugybę įvairiausių – šviesos, šilumos, klimato, judesio ir kitokių – daviklių, laiko matuoklių, dėl kurių, it koks gyvas gamtos darinys, geba reaguoti į klimatą už lango, metų laikus. Pavyzdžiui, jei lauke siaučia uraganinis vėjas, ant langų nusileis šilumą saugančios žaliuzės, jei saulė itin kaitri, viduržiemy pastatas pasistengs surinkti kuo daugiau šilumos (pakels žaliuzes), o vasarą nuo jos apsaugos. Drėgmės kontrolė namuose užtikrins, kad jūsų oda ir nosis nepatirtų šoko dėl paprastai žiemą pernelyg išsausėjančių patalpų, deguonies kontrolė paskaičiuos, kiek patalpose žmonių ir pagal tai pasirūpins optimaliu vėdinimu ir panašiai. Žemėje ir ore esantys davikliai apskaičiuos, kada metas laistyti veją kieme ir gėles. „Tokios savybės išmanųjį namą leidžia gretinti su pasyviaisiais ir ekologiškais būstais, kuriuose gyventi ne tik komfortiška, bet ir kurie, atsižvelgdami į aplinkos sąlygas, geba maksimaliai taupyti energiją“, – pabrėžė R. Skurdenis.
Identiškos pastatų automatikos nėra
Kaip kad nėra pasaulyje vienodų žmonių, taip ir pastatų automatika yra labai individualu, o kiekvienas būstas gali pasižymėti vis kitokių funkcijų deriniu – jomis galima žaisti it lego kaladėlėmis, vis pridedant naujų ar pašalinant nebereikalingas. „Lankstumo, chameleoniškumo išmaniesiems suteikia ir tai, jog šeimininkams visuomet paliekama pasirinkimo alternatyva. Pavyzdžiui, jei bėgant metams gyventojų įpročiai keičiasi (galbūt atsiranda vaikų?), būsto funkcijų paletę visuomet galima papildyti naujomis. Tai aktualu jauniems žmonėms, kuriuos riboja finansai, tačiau kurių galimybės, tikėtina, keisis labai netolimoje ateityje. Tai svarbu ir parduodant namus – kad naujai įsikraustę šeimininkai galėtų prisimatuoti savo tvirtovę pagal savus poreikius“, – sakė pastatų automatikos ekspertas.
Koks skirtumas tarp būsto ir telefono?
Jei kalbėtume apie jo valdymą – praktiškai jokio. Tikėtina, kad pastatų automatiką (tiek, kiek to valdymo specialistų yra paliekama vartotojui) įvaldysite net greičiau nei naująjį išmanųjį. Kaip kad išmaniųjų telefonų valdymas yra intuityvus, t. y. vis naujesnių technologijų kūrėjai naudojasi prieš tai buvusių išradimų mums suformuotais įgūdžiais, tai lygiai taip pat ir pastatų automatika valdoma intuityviai ir individualiai, o tam pasitelkiami ne tik stacionarūs jungikliai su didesniu funkcijų valdančių mygtukų kiekiu, bet ir tie patys išmanieji, planšetės, kompiuteriai ir net televizoriai.
„Panašiai kaip kad mobiliuosiuose aplikacijas galima susidėlioti pagal naudojimo dažnumą bei patogumą, tai lygiai taip pat ir pastatų automatikos valdikliuose funkcijos gali būti susidedamos individualiai. Taip sukuriama ypač greita prieiga prie pageidaujamų funkcijų, o ekranas visuomet lieka toks pat – vartotojui nereikia kaskart iš naujo atsiminti visos procesų sekos. O tai – dar daugiau individualumo ir valdyme“, – pasakojo R. Skurdenis.
Faktas: kuo labiau būstas pritaikytas jame gyvenančiam žmogui ar šeimai, tuo gyvenimas komfortiškesnis ir malonesnis, o buitis – lengvesnė. Juolab kad tai – ne kokio vieno žmogui svarbaus poreikio patenkinimas (kaip kad, pvz., individualiai pagal konkrečią pėdą išsiformuojantis slidininko batas), bet kelios dešimtys funkcijų vienu metu, o tai – jau milžiniškas poveikis gyvenimo kokybei.