Ar vis dar reikia kito žmogaus maloniam seksui? Žmonėms patinka idėja, kad seksualinį pasitenkinimą ir sekso aukštumas galima pasiekti ir neieškant kito žmogaus. Tačiau pernelyg smarkiai viltis nereikėtų: erotikos technologijos dar yra labai „žalioje“ stadijoje, ir yra priežasčių, tiek technologinių, tiek labai žmogiškų, leidžiančių abejoti tokios pažangos galimybe.
Ar vis dar reikia kito žmogaus maloniam seksui? Žmonėms patinka idėja, kad seksualinį pasitenkinimą ir sekso aukštumas galima pasiekti ir neieškant kito žmogaus. Tačiau pernelyg smarkiai viltis nereikėtų: erotikos technologijos dar yra labai „žalioje“ stadijoje, ir yra priežasčių, tiek technologinių, tiek labai žmogiškų, leidžiančių abejoti tokios pažangos galimybe, rašo wsj.com.
Sekso robotai, dabar siūlomi rinkoje, gali pajusti vartotojo judesius ar balsą ir sureaguoti atitinkamai. Vienas tokių robotų yra „RoxxxyGold the TrueCompanion“, kainuojantis beveik 7 tūkst. dolerių. Jos „odoje“ yra įtaisyti tam tikri jutikliai, kurie gali reaguoti į balsą ir taip palaikyti minimalų pokalbį. Tiesa, robotė negali judinti klubų arba veido.
Yra ir „Roxxxy“ biudžetinis variantas – 995 dolerių kainuojantis robotas be rankų, kojų, negalintis klausyti ar kalbėti apie ką nors kita nei seksas. Yra ir vyras robotas „Rocky“, kainuojantis 1,5 tūks. dolerių.
Šiandien sekso robotai yra tokie primityvūs, kad sunkiai panaudojami. Tačiau, kaip pabrėžia sekso robotų entuziastai, beveik beverčiai buvo ir aštuntojo dešimtmečio batų dėžės dydžio telefonai, tačiau jie yra dabartinių išmaniųjų telefonų prototipai.
Ilgainiui sekso robotai turės žmonėms būdingas veido išraiškas, taip pat judins klubus, skleis panašius garsus ir netgi kvapus. Futuristas Stowe'as Boydas prognozavo, kad iki 2025 metų sekso robotai bus įprasti, nors šis klausimas bus ir paniekos, ir prieštaravimų šaltinis.
Tačiau wsj.com straipsnio autorius laikosi skeptiškos nuomonės. Pasak jo, net ir iki 2025 metų sekso robotai veikiausiai netaps labai patrauklūs vyrams ar moterims.
Taip yra dėl to, kad tokios patirties kaip sekso atkūrimas yra labai sudėtingas inžinerinis procesas.
Žmogaus smegenys yra išsivysčiusios taip puikiai, kad pastebi kiekvieną menkiausią socialinę užuominą, pavyzdžiui, kito žmogaus žvilgsnio kryptį, taip pat lengvo prisilietimo slepiamą ketinimą, balso tono atspalvį. Tai yra tarpasmeninis ryšys ir jo taip lengvai nepakeisi, žmogaus taip lengvai neapgausi.
Nors uždaviniai inžinieriams yra sudėtingi, nereikia manyti, kad jie yra neišsprendžiami. Seksas be žmogiškų jausmų ar prisirišimo gali skambėti nepatraukliai daliai žmonių, tačiau tam tikru metu sekso robotai bus perspektyvūs. Tik kyla klausimas, ar šis procesas neužtruks tiek, kad jį aplenks kitas – nervinės virtualios realybės sukūrimas.
Vietoje to, kad aktyvuotų žmogaus pojūčius, kaip kad tą padarytų sekso robotas, nervinė virtuali realybė stimuliuoja patyrimus, dirbtinai aktyvuodama nervines ląsteles.
Dar visai neseniai pagrindinis būdas tą daryti buvo įkišti elektrodą į audinį ir paleisti juo elektros srovę.
Tačiau visai neseniai mokslininkai patobulino kitokį būdą neuronams stimuliuoti. Pirmiausia jie sukuria virusą, kuris gali užkrėsti tik tam tikros rūšies ląsteles.
Kai virusas pasiekia taikinį, jis siunčia signalą neuronui gaminti proteiną, kuris siunčia elektrinį signalą tik tuomet, kai yra aktyvuotas mėlynos šviesos. Tuomet, jeigu kažkas į odą pašviečia tokia šviesa, pajunti glamonę. Šviečiant įvairaus rašto šviesa galima per kūną pasiūsti skirtingas glamones.
Šis būdas pajusti malonumą kelia dar daugiau etikos problemų nei sekso robotai. Ir kol kas tai tėra spekuliatyvios fantazijos apie ateitį ir kol kas žmogaus prisilietimas išlieta patikimiausiu fizinio intymumo šaltiniu.
