Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais ir pateikė rekomendacijas universitetams bei kolegijoms, kokie tie balai galėtų būti. Nors būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, ne visos aukštosios mokyklos su šiuo pasiūlymų linkusios sutikti.
Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais ir pateikė rekomendacijas universitetams bei kolegijoms, kokie tie balai galėtų būti.
Nors būtinybė įsivesti stojamojo balo kartelę nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, ne visos aukštosios mokyklos su šiuo pasiūlymų linkusios sutikti.
DELFI (V. Kopūsto nuotr.)
Mato 3 dideles problemas
Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas neslepia, kad į šį ministerijos siūlymą žvelgia gana skeptiškai.
„Žinoma, pritariame rūpesčiui dėl studijų kokybės ir to neabejotinai reikia siekti, bet manytume, kad konkursinio balo įvedimas nėra geriausia priemonė. Sukeliama daug šalutinių efektų, kurie yra kenksmingi aukštojo mokslo sistemai ir visuomenei. Vienas iš tokių efektų – gilinama socialinė atskirtis. Mūsų universitete yra apie 30 proc. studentų, kuriems yra daugiau nei 25 metai. Akivaizdu, kad jie yra grįžę iš darbo rinkos. Ar juos reikia vertinti pagal jų mokyklinius rezultatus? Žinoma, kad dabar jie yra labiau motyvuoti ir gali pasigirti visai kitokia patirtimi.
Antra, Lietuvos bendrojo lavinimo sistema nevienodai paruošia absolventus. Puikiai žinome, kad yra rajonų, regionų, iš kurių, nustačius minimalų balą, beveik niekas negalėtų įstoti į aukštąsias mokyklas. Nors jie visai nėra kalti dėl to, kad jų balas yra žemas. Ar juos reikėtų bausti už tai, kad švietimo sistema visiems neužtikrina lygių galimybių mokytis?
Trečia, kaip turėtume reaguoti į iš užsienio atvykusius studentus, kurių dabar Lietuvos aukštosiose mokyklose yra apie 3 proc. – jau tai yra pakankamai didelis skaičius, tačiau tikėtina, kad jų tik daugės. Jų stojamieji balai yra visiškai kitokie, ką tada turėtume daryti? Jei mes jiems pritaikysime kažkokias kvotas, diskriminuosime Lietuvos respublikos piliečius“, – piktinosi G. Viliūnas.
Žinias siūlo vertinti aukštojoje mokykloje
G. Viliūnas patikino, kad šiuo metu ŠMM raginimas yra perduotas universiteto senatui, kuris svarstys, ką toliau su juo daryti.
„Manyčiau, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri kruopščiai išnagrinės šį klausimą ir pateiks išvadas“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie studijų kokybės užtikrinimą, jis tikina matantis visai kitus to užtikrinimo kelius. G. Viliūnas įsitikinęs, kad turėtų būti vertinami jau studijuojančių asmenų gebėjimai.
„Jaunuoliai turėtų būti priimti į aukštąsias mokyklas, kur būtų išsiaiškinama, kiek jie yra gabūs, ir tik tada daromi kažkokie sprendimai. Mūsų universitete, remiantis Europos aukštojo mokslo gairėmis, taip ir yra daroma. Tie studentai, kurie neturi pakankamai žinių tam tikroje srityje, žino, kad gali arba lankyti papildomus kursus, arba daug dirbti savarankiškai, kitaip jiems kyla pavojus iškristi iš universiteto. Mes manome, kad yra teisinga visiems suteikti galimybę įstoti į aukštąją mokyklą, tik vėliau būtinai reikėtų sekti, kaip tiems studentams sekasi“, – mano G. Viliūnas.
Gaili atokiai gyvenančių studentų
Konkursinio balo įvedimui nelinkęs pritarti ir Šiaulių universitetas. Anot universiteto studijų prorektoriaus dr. Remigijaus Bubnio, šiuo metu dėl šio ministerijos siūlymo vyksta daug diskusijų.
„Žinodami konkursinio balo sandarą, sutinkame ir pripažįstame, kad tas vienas balas yra pats minimaliausias reikalavimas, koks gali būti. Tačiau matome, kad ir jį pasiekti gali būti sudėtinga atokiau gyvenantiems ir mokyklas baigiantiems abiturientams. Galima pastebėti, kad jų lygis yra žemesnis, tad šioje situacijoje jie gali nukentėti. Be to, matome, kad nėra tendencijos, kad įstoję su žemais balais jaunuoliai iš mūsų universiteto iškrenta ar yra išmetami. Su prastu balu atėję studentai galbūt kaip tik save motyvuoja labiau stengtis, todėl studijų procese išlieka ir studijas baigia“, – pastebi jis.
R. Bubnio teigimu, jų universitete nėra daug studentų, kurių balas, pagal naują skaičiavimą, yra vienas. Jis skaičiavo, kad dėl šio ministerijos siūlymo, remiantis praėjusių metų rodikliais, galėtų prarasti maždaug 8 potencialius studentus.
„Skaičius tikrai nėra didelis, tad kažkokių pinigų prarasti nebijome, tačiau svarstome, kaip nepakenkti patiems studentams“, – sakė jis.
Stojantiems siūlo taikyti ne mažesnį nei 0,8 balą
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo universitetams taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 mažiausią stojamąjį balą. Jis galiotų pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.
Konkursinis balas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą. Konkursinio balo skaičiuoklę galima rasti LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti) interneto svetainėje.
Stojantiems į valstybės finansuojamą vietą minimalią kartelę nustato Švietimo ir mokslo ministerija. 2015 metais pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms reikės būti išlaikius bent du brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – stojant į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – stojant į kolegijas) ir užsienio kalbos valstybinį egzaminą. Priėmimo į mokamas studijas sąlygas nusistato kiekviena aukštoji mokykla.
„Priėmimo kartelė būtina, jei norime turėti kokybišką aukštąjį mokslą ir būti konkurencingi tarptautinėje erdvėje, – ministerijos pranešime spaudai tvirtina švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. – Tikimės, kad aukštosios mokyklos atsirems į mūsų bazinį siūlymą nusistatydamos aukštesnę kartelę pagal savo galimybes.”
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat siūlo keisti Mokslo ir studijų įstatymą, kad visas aukštosioms mokykloms valstybės skiriamas finansavimas būtų susietas su mažiausiu stojamuoju balu.
Minimalų balą įvesti siūlė kitąmet
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas DELFI sakė, kad jų konferencijoje dar 2014 metų rudenį buvo priimtas bendras sprendimas, kad minimalus balas būtų įvestas 2016-ais metais.
„Laikydamiesi nustatytos tvarkos, kad nuo siūlymo turi praeiti du metai, nutarėme, kad minimalų balą galima būtų įvesti 2016-ais metais. Prieš kelias savaites gavome ir ŠMM siūlymą su konkrečiais skaičiais, tačiau konferencijoje jo atskirai nesvarstėme ir, matyt, nebesvarstysime, nes tai turėtų būti atskirų aukštųjų mokyklų reikalas“, – mano jis.
Vis dėlto A. Daniūno teigimu, manau, kad ministerijos siūlomą konkursinį visos aukštosios mokyklos įsives jau šiemet. Nors jis gali atrodyti pakankamai žemas, LURK prezidentas patikino, kad nereikėtų jo lyginti su pamokos metu gautu vienetu.
„Konkursinis balas yra tarsi koeficientas, jis apskaičiuojamas dalykų įvertinimus dauginan iš koeficiento“, – sakė jis.
Siekia mokslo kokybės
Nors šiam siūlymui dalis aukštųjų mokyklų priešinasi, A. Daniūnas nemano, kad pykčiai kyla dėl to, kad aukštosios mokyklos praras pinigų turinčius, tačiau nelabai gabius studentus. Anot jo, tai daugiau principinė kova.
„Siūlomas balas nėra aukštas. Manau, tai įkandama visiems universitetams ir laikui bėgant šį riba dar galėtų ir kilti – tai kiekviena aukštoji mokykla spręs atskirai. Svarbiausia, kad jauniems žmonėms, kurie dar mokosi mokyklose, paskleistume žinią, kad norint patekti į aukštąją mokyklą, reikia stengtis. Konkursinis balas taip pat yra kaip kontrolės priemonė mokykloms, kuri parodytų, kokias žinias jaunuoliai ten įgyja“, – sakė jis.
Atremdamas argumentus, kad 2014 m. į mokamas vietas universitetuose įstojo ir mokiniai, surinkę vos 0,45 konkursinį balą, A. Daniūnas patikino, kad tai daugiau išimtis nei taisyklė.
„Konkursinis balas yra reikalingas tam, kad į aukštąsias mokyklas būtų priimti geri žmonės ir būtų užtikrinta mokslo kokybė“, – patikino jis.
Įstojo ir su 0,45 balu
Į valstybės finansuojamas vietas 2014 m. universitetuose galėjo įstoti surinkę 2,26, kolegijose – 1,94 konkursinio balo. Per bendrąjį priėmimą 2014 m. į mokamas vietas universitetuose įstojo surinkę 0,45, kolegijose – 0,35 konkursinio balo iš 10 galimų.
DELFI primena, kad aukštosios mokyklos priėmimą į mokamas studijas vykdo ir pasibaigus bendrajam priėmimui, tačiau duomenų apie papildomai priimtųjų konkursinius balus neskelbia.
Tiesa, 2014 m. mažiausią stojamąjį balą keturi 4 iš 47 aukštųjų mokyklų įsivedė. Vilniaus universitetas studijuoti priėmė tuos, kurių konkursinis balas buvo ne mažesnis kaip 3 iš 10-ties galimų, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas – 1,8, Vytauto Didžiojo universitetas – tam tikrose specialybėse 1 ir 2.
