Kai išsilavinimas kainuoja daug laiko ir pinigų, o įmonės plačiai išskėstomis rankomis priima specialistus be diplomų, daugumai būsimų IT specialistų norisi ne studijuoti, o kuo anksčiau pradėti dirbti. Taip elgtis juos skatina ne tik palankios rinkos sąlygos, bet ir garsūs pavyzdžiai: visiems gerai žinomi Steve‘as Jobsas ar Billas Gatesas negaišo laiko studijoms – vietoje jų visas jėgas ir laiką skyrė savo idėjoms įgyvendinti.
Kai išsilavinimas kainuoja daug laiko ir pinigų, o įmonės plačiai išskėstomis rankomis priima specialistus be diplomų, daugumai būsimų IT specialistų norisi ne studijuoti, o kuo anksčiau pradėti dirbti.
Taip elgtis juos skatina ne tik palankios rinkos sąlygos, bet ir garsūs pavyzdžiai: visiems gerai žinomi Steve‘as Jobsas ar Billas Gatesas negaišo laiko studijoms – vietoje jų visas jėgas ir laiką skyrė savo idėjoms įgyvendinti.
Žinoma, ne kiekvienas iš mūsų yra naujasis S. Jobsas, tad būtina pasverti ir galimą studijų naudą. Taigi, kas svarbiau: darbe įgyta patirtis ar universitetinės žinios ir pažintys?
Vertina patirtį
Jaunasis sistemų administratorius, tinklo inžinierius, sistemų administratorius – 27 metų amžiaus Mike‘as Samaras spėjo padirbėti visose šiose pozicijose. Tam jis turėjo dešimt metų, nes IT srityje pradėjo dirbti nuo 17, nesivargindamas siekti diplomo.
„IT srityje patirtis lemia daugiau nei išsilavinimas. Darbdaviai ieško žmonių su tam tikrais specifiniais įgūdžiais. Jei juos turi, dėl savo ateities gali būti ramus“, – sako vyresniuoju sistemų administratoriumi įmonėje „Fronties Airlines“ dirbantis M. Samaras.
Nors nežinoma, kiek yra panašių istorijų, tendencija, kad įmonės vis dažniau įdarbina savamokslius IT specialistus, išlieka pastebima. Tai ilgainiui pakerta tikėjimą išsilavinimo nauda. 2013 metais JAV vykdyta apklausa parodė, kad 45 proc. apklaustųjų manė, jog universitetas neatpirko į jį investuotų lėšų. 41 proc. sakė, kad universitetas buvo naudingai investuotos lėšos atsipirko, o 14 proc. šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės.
Darbo rinka, bent jau JAV, taip pat palaiko šią tendenciją. IT srityje ne tik linksniuojami tokie savamokslių vardai kaip S. Jobsas, B. Gatesas ar Markas Zuckerbergas („Facebook“ įkūrėjas), bet ir vienas iš „PayPal“ įkūrėjų Peteris Thielas. Nors pastarasis ir turi diplomą, tačiau jis siūlo 100 tūkst. JAV dolerių (apie 88 tūkst. Eur) IT studentams, kurie savo noru išeis iš universiteto ir pradės vystyti nuosavą verslą.
Diplomas padeda, bet nėra būtinas
Papildoma nauda žmonėms, kurie nesiekia diplomo, – jiems nereikia mokėti už mokslą ir imti paskolos, kurią vėliau reikėtų grąžinti. Lankyti specifinius sertifikatus suteikiančius kursus, užsisakyti internetines pamokas ar mokytis savarankiškai yra ganėtinai efektyvu, trunka žymiai trumpiau nei studijos, ir kainuoja palyginti visai nedaug. Tokių paties specialisto susirankiotų žinių pakanka nemažai daliai pradinių IT darbo pozicijų.
„Tikrai tenka sutikti darbuotojų, kurie buvo pasamdyti, nors neturėjo aukštosios mokyklos diplomo. Žinoma, diplomas užtikrina, kad specialistas turės tam tikras žinias, tad daugybė kompanijų vis dar įrašo diplomą kaip vieną iš reikalavimų kandidatams. Tačiau kai kurioms bendrovėms ir kai kurioms pozicijoms diplomas yra pliusas, bet ne būtinybė“, – sako Jasonas Reaganas, personalo paieškos firmos „Addison Group“ viceprezidentas.
Pasiteisina ne visiems
Tačiau dalis ekspertų nediplomuotų specialistų ateities nelinkę piešti rožinėmis spalvomis. Anot jų, dauguma įmonių vis dar laiko diplomą bene patikimiausiu rodikliu, kad kandidatas į darbo vietą turės daugumą ar bent dalį reikiamų įgūdžių.
„Bendrovės sako, kad pasirengusios priimti žmones be diplomo, tačiau jei yra pasirinkimas, jos visuomet rinksis tą kandidatą, kuris turi išsilavinimą. Įtakos turi ir aukštoji mokykla – kuo ji prestižiškesnė, tuo geriau“, – sako Darinas Matuzicas, personalo paieškos firmos „Riviera Partners“ specialistas.
Anot D. Matuzico, iš 60 IT specialistų, kuriems jis padėjo įsidarbinti, tik vienas neturėjo aukštojo mokslo diplomo. Tokios matematikos logika nesudėtinga – jei bendrovė gali rinktis tarp dviejų panašių kandidatų, visuomet bus pasirinktas tas, kuris turi aukštojo mokslo diplomą.
Be to, šiais laikais, kai norinčiųjų dirbti gerose pozicijose sulaukiama šimtais, o jų visų kvalifikacijos panašios, samdantieji žmonės dažnai iš karto „atsijoja“ tuos, kurie turi mažiausiai sertifikatų ir neturi aukštojo mokslo diplomo – jie tai daro vien tam, kad supaprastintų darbuotojo paieškos procesą.
Pastebima, kad išsilavinimo neturintys darbuotojai gali palyginti nesunkiai patekti tik į pradinio ar vidutinio lygmens pozicijas: dirbti techninės pagalbos skyriuje, atsiliepinėti į klientų skambučius, prižiūrėti IT infrastruktūrą. Kiekviena bendrovė turi savo „lubas“, tačiau bendra taisyklė yra tokia, kad vadovaujančios pozicijos dažniausiai yra užimamos specialistų su išsilavinimu – dažnai jie turi net ne po vieną, o po kelis aukštojo mokslo diplomus.
Taigi, išvadą galima padaryti tokią: labai talentingiems, išskirtiniams IT specialistams diplomas nėra būtinas, ir net gali būti laiko ir finansų švaistymas. Tačiau visiems kitiems jis gerokai palengvina darbo paiešką ir kopimą karjeros laiptais.
