Pastarosiomis savaitėmis pradėjo stiprėti liūdni NASA marsaeigio „Opportunity“ senatvės simptomai: dažnėja jo atmintinės sutrikimai.
Šis amerikiečių sukurtas aparatas Marso paviršiumi važinėjasi jau daugiau nei dešimtmetį – neįtikėtinais dešimtimi metų ilgiau nei numatyta pagrindinė trijų mėnesių trukmės misija, prasidėjusi 2004 m. sausį. Bet po neįtikėtinai ilgo ir sėkmingo „karjeros“ Marse „Opportunity“ – jau nebe tas pats jaunas, pažangus ir energingas aparatas, kuris beveik prieš 11 metų nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus. Inžinieriams vis dažniau tenka susidurti su vis daugiau sunkumų keliančiais marsaeigio „amnezijos“ priepuoliais.
„Opportunity“ misijos telemetrijos duomenų įrašymui naudoja du atminties tipus. Tokius pačius atminties tipus naudojo ir marsaeigis-dvynys „Spirit“, kurį Marso aplinka įveikė 2010 metais, po 6 metų trukusių Marso tyrimų. Šie atminties tipai – kintama (angl. volatile) ir nekintama (angl. non-volatile).
„Skirtumas tas, kad nekintama atmintis prisimena viską, netgi kai atjungiama nuo energijos šaltinio, o kintamoje atmintyje be energijos viskas ištrinama. Taigi, kintama atmintis yra tarsi tradicinė darbinė atmintis (RAM), o nekintama labiau panaši į „flash“ tipo technologijų pagrindu sukurtą atmintį“, – sakė marsaeigių projekto vadovas Johnas Callasas, dirbantis NASA Reaktyvinių variklių laboratorijoje (JPL).
Paprastai visi telemetrijos duomenys saugomi nekintamoje atmintyje, todėl jei marsaeigis išsijungia atėjus Marso nakčiai ar persikrovimo metu, duomenys išsaugomi – panašiai, kaip išjungus fotoaparatą, duomenys išsaugomi atminties kortelėje. Bet kokie duomenys, saugoti kintamoje atminties dalyje, prarandami.
Nekintama atmintis yra puikus būdas saugoti duomenis, reikalingus ir po marsaeigio įjungimo. „Bet ir ji turi savo trūkumų – duomenis iš jos nuskaityti ar į ją įrašyti galimą ribotą kiekį kartų. Ji dėvisi“, – sakė J. Callasas.
O po dešimties metų nepertraukiamo naudojimo misijos inžinieriams tenka pripažinti, jog dėl senstančios atminties kartkartėmis susiduriama su netikėtu duomenų praradimu ir netikėtais marsaeigio persikrovimais.
„Problemos prasidėjo nuo santykinai negrėsmingų problemų, bet dabar jos rimtesnės – panašiai, kaip ir sergant, iš pradžių simptomai būna nestiprūs, bet ligai progresuojant padėtis tapo liūdnesnė“, – aiškino J. Callasas.
„Taigi, dabar tenka susidurti su įvykiais, kuriuos vadiname „amnezija“: marsaeigis bando pasinaudoti savo nekintama atmintimi, bet jam nepavyksta, todėl jis bando pasinaudoti kintama atmintimi... telemetrijos duomenys įrašomi į kintamą atmintį, bet marsaeigiui persikrovus ir vėl įsijungus duomenys būna pradingę. Dėl to vadiname tai amnezija – marsaeigis pamiršta ką daręs“, – pasakojo misijos vadovas.
Ryšio tarp „Opportunity“ ir Žemės palaikymui naudojamas dar vienas NASA veteranas – „Mars Odyssey“ zondas, besisukantis apie Raudonąją planetą, taigi, kai tik „Odyssey“ atsiduria tinkamoje pozicijoje, per jį į „Opportunity“ nusiunčiamos komandos į Žemę, o žmonėms marsaeigis persiunčia savo telemetrinius duomenis.
Bet jeigu „Odyssey“ neprasisuka virš „Opportunity“ laiku, duomenys į Žemę nepersiunčiami ir į nekintamą atmintį neįrašomi – jie prapuola.
Bet vien duomenų praradimas būtų menka bėda. Kai marsaeigis bando įrašyti duomenis į nekintamą atmintį, jam nepavyksta ir bandoma tai dar ir dar kartą pakartoti, ilgainiui programinė įranga marsaeigį perkrauna. Jei į marsaeigį pasiunčiama komandų seka, marsaeigis pakartotinai vis persikrovinės ir persikrovinės, užmiršdamas ankstesnes komandas.
„Iš esmės marsaeigis liaujasi daryti tai, ką darė, nes jis nežino, kas sukėlė persikrovimą. O tai sutrikdo mūsų mokslinių užduočių vykdymą Marso paviršiuje. Galima tai palyginti su šeimos išvyką, kuomet automobilis kas penkias minutes užgęsta. Toli tokiu automobiliu nenuvažiuosi“, – skundėsi J. Callasas.
O dabar pildosi ir pats blogiausias marsaeigio komandai galimas scenarijus – tarpšventiniu laikotarpiu „Opportunity“ liovėsi bendrauti su Žeme.
NASA prasidėjus kalėtų atostogoms, marsaeigiui buvo perduotas 3 Marso dienų darbų planas. Pirmą dieną jis dirbo kaip numatyta, bet jau antrą ir trečią dieną jis ne tik nevykdė užduotų komandų, bet ir nebesusisiekė su valdymo centru.
O kaip ir bet kurioje su kosmosu susijusioje misijoje, kai toli esantis aparatas liaujasi komunikavęs, „labai, labai susirūpinome“, – sakė J. Callasas.
Laimei, pakartotinai nusiuntus marsaeigiui dar kelias komandas, jis atsakė raminančiu pyptelėjimu ir toliau tęsė savo darbą.
Panašu, kad visų šių problemų priežastis viena konkreti „flash“ atmintinės saugykla. „Opportunity“ yra 7 atminties bankai, o septintasis bankas yra duomenų praradimų, marsaeigio persikrovimų ir ryšio sutrikimų priežastis.
Dabar, žinant, kur yra problemos šaknis, JPL programuotojai sukūrė priemones, kurias įdiegus į marsaeigį jis nebenaudos septintojo duomenų banko ir pasikliaus kitų šešių iš pažiūros sveikų bankų naudojimu. Anot J. Callaso, jis su kolegomis programavimo darbus pabaigs per porą savaičių ir tada galės savo naują įrangą įkelti į „Opportunity“.
Jei ne ši klaida – „Opportunity“ techninė sveikata būtų stulbinančiai gera, tačiau J. Callasas žino, kad ateitį reikia vertinti realistiškai.
„Įvertinus ilgą naudojimo laiką, marsaeigio sveikata yra neįtikėtinai gera... Manėme, kad judėjimo mechanizmai turėjo jau seniai susidėvėti, bet jie – puikios būklės. Tačiau bet kurią akimirką bet kas gali sugesti. Tai tarsi senų puikios sveikatos tėvų priežiūra: gal jie kiekvieną dieną pabėgioja, gal kasdien pažaidžia tenisą, bet niekada nežinai, ar kurią naktį jų neištiks stiprus insultas. Taigi, visuomet laukiame, kad kas nors gali nutikti.“
O dabar, anot NASA atstovo, jų komandos varomoji jėga yra ranka pasiekiamas Maratono slėnio artumas.
„Turbūt labiausiai jaudinanti mūsų misijos dalis yra dar prieš akis... yra toks slėnis, kurį vadiname Maratono slėniu – iki jo marsaeigiui liko vos 650 metrų.“
Maratono slėniu jis pavadintas dėl to, kad jį pasiekus marsaeigis bus kaip tik viršijęs maratono distanciją. „Opportunity“ jau yra nuvažiavęs beveik 42 kilometrus ir yra bet kokių kitose planetose važinėjusių transporto priemonių – ar autonominių, ar vairuotų „Apollo“ astronautų – įveikto atstumo rekordininkas.
Iš orbitos apžiūrėjus Maratono slėnį žinoma, kad jame esama molio mineralų, kurie Marse galėjo susiformuoti tik tada, kai šios planetos paviršiuje buvo neutralaus rūgštingumo vandens. Geologiniu požiūriu šis slėnis yra gerokai senesnis nei Geilo krateris, kurį tyrinėja „Curiosity“ marsaeigis. Pasiekus Maratono slėnį „Opportunity“ mokslininkams galėtų atsiųsti neįkainojamų duomenų apie Marso galbūt gyvenimui tinkamą praeitį.