2015 metai mokslo pasaulyje: ko tikėtis?

Prestižinis mokslo leidinys „Nature“ peržvelgė ateinančiųjų metų prognozes ir paskelbė, kurie įvykiai ateinančiais metais bus svarbiausi mokslo pasaulyje.

Vėl pradės veikti jėgas padvigubinęs Didysis hadronų greitintuvas

Perfrazuojant vieną seno animacinio filmo herojų Kūlverstuką, mes laukėme laukėme ir pagaliau (beveik) sulaukėme: kovą po dvejus metus trukusių atnaujinimo darbų vėl pradės veiktis galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas LHC. Europos dalelių fizikos laboratorijoje CERN po žeme sumontuotas aparatas dabar daleles galės daužyti 13 trilijonų elektronvoltų energija – beveik dukart didesne, nei iki šiol. Mokslininkai tikisi, kad padidinta susidūrimų energija leis greitintuvui atskleisti reiškinius, kurie užpildys fizikos Standartinio modelio spragas. O jeigu net sustiprintas greitintuvas neaptiks gana populiarios supersimetrijos teorijos prognozuojamų sunkesnių jau pažįstamų dalelių atitikmenų, susvyruos fizikų tikėjimas šia realybės atvaizdavimo versija.

Susitarimas dėl klimato

Didžiausi atmosferos teršėjai anglies junginiais – Kinija ir JAV – 2014 metais istoriškai prisižadėjo mažinti šiltnamio dujų išmetimą. Tai gali reikšti, kad 2015 metų gruodį Paryžiuje per Jungtinių tautų atstovų suvažiavimą bus pasiektas naujas susitarimas dėl globalinio klimato atšilimo stabdymo – tikimasi, kad ten bus pabaigtas svarbiausių valstybių teisinis įsipareigojimas laikytis nuo 2020 metų įsigaliosiančių anglies junginių išmetimo į atmosferą apribojimų. Bet iki to laiko šilumos išmetimą į kosminę erdvę slopinančių dujų koncentracija atmosferoje pirmą kartą per milijonus metų gali viršyti 0,04 proc. ribą.

Ebolos epidemijos pabaiga

Sveikatos apsaugos sistemų specialistai tikisi, kad ateinančiais metais bus sustabdyta ebolos epidemija Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje. Tam reikės išplėsti patikrintų visuomenės sveikatos apsaugos priemonių taikymą – operatyvų užsikrėtusių žmonių identifikavimą ir izoliavimą ir panašiai. Be to, šių metų pradžioje ketinama atlikti ebolos vakcinos bandymus. Bandymų rezultatų tikimasi sulaukti birželį. Taip pat vykdomi ir kelių vaistų bandymai, ir bandymai priemonių, kurių pagrindas – užsikrėtimą išgyvenusių žmonių kraujas, kuriame gausu antikūnų prieš virusą. Jei tik kuris iš šių metodų pasirodys efektyvus – galima tikėtis itin spartaus gydymo priemonių išplatinimo po visus ligos židinius.

Kelionės į nykštukines planetas

Kelionių į kometas triukšmas aprimo. Prasidės kelionių į nykštukines planetas bumas. Kovą NASA zondas „Dawn“ atvyks prie protoplanetos Cereros – didžiausio asteroidų žiedo, plytinčio tarp Marso ir Jupiterio, kūno. Manoma, kad po Cereros pluta gali būti vandens ledo. O 5 mlrd. kilometrų nukeliavęs kitas NASA zondas „New Horizons“ galų gale pasieks Plutoną – maksimalus zondo priartėjimas prie šios nykštukinės planetos įvyks liepos 14 dieną. Iš šio zondo tikimasi sulaukti pirmo ryškaus šio tolimo pasaulio bei jo palydovų vaizdo, o taip pat – naujų duomenų apie Plutono atmosferą.

Naujos prabangios laboratorijos

Lapkritį Londono centre duris atvers net 1 mlrd. dolerių vertės Franciso Cricko institutas – chromosomos pavidalo pastate galės dirbti net 1250 mokslininkų. Kiek šiauriau, prie Mančesterio universiteto, ateinančiais metais pradės veikti ir 10 kartų kuklesnės vertės Nacionalinis grafeno institutas. Tuo tarpu kitoje Atlanto pusėje, Sietle pradės veikti Alleno ląstelių mokslo institutas, kainavęs 100 mln. JAV dolerių. Instituto, nagrinėsiančio pačius smulkiausius struktūrinius mūsų organizmo vienetus, steigimą finansavo milijardierius „Microsoft“ bendraįkūrėjas Paulas Allenas.

Cholesterolio lygį reguliuojantys vaistai

Vaistų kūrimo bendrovės tarpusavyje lenktyniauja, kuri pirma pasiūlys naujos klasės vaistus, reguliuojančius cholesterolio kiekį kraujotakoje. Tikimasi, kad bent kai kurios įmonės finišo liniją kirs būtent šiais metais. Pradinių stadijų klinikiniai tyrimai parodė, kad vaistai, kurie turėtų mažinti „blogųjų“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį veikiant baltymą PCSK9, yra labai perspektyvūs. Praėjusiais metais net du tą patį taikinį veikiantys vaistai išsiskyrė iš minios: vieną kuria JAV bendrovė „Amgen“, kuri dar spalį pateikė paraišką vaisto registravimui JAV, o kito kūrėjai – Prancūzijos įmonė „Sanofi“. Laukiama, kad abu preparatai vaistinių lentynose pasirodys ateinančią vasarą.

Erdvėlaikio bangos

Erdvėlaikio raibulių medžiotojai ateinančiais metais apsiginkluos tobulesniais įrankiais. Ties metų pabaiga bus užbaigti svarbūs Lazerinės interferometrijos gravitacinių bangų observatorijos LIGO jutiklių tobulinimo darbai Ričlende ir Livingstone (JAV) – bus gerokai padidintas šių jutiklių jautrumas. Po dvejų dešimtmečių bandymų LIGO mokslininkų grupė galų gale tikisi pamatyti bangas, kurių egzistavimą beveik prieš šimtmetį prognozavo Albertas Einsteinas. Šį rudenį panašias kosminių bangų gaudymo technologijas į kosmosą paleis ir Europos kosmoso agentūra – ji į orbitą iškels Lazerinės interferometrijos kosminę anteną (LISA).

Atsakymai į seniai užmintas mįsles

Paleontologai 2015 metais tikisi surašyti pilną 400 tūkst metų senumo Sima de Los Huesos žmogaus, kurio palaikai aptikti giliai oloje Ispanijoje, genomą. Pirmykščio žmogaus mitochondrijų genomas buvo surašytas dar 2013 metais – tai buvo neįtikėtinas žygdarbis, įvertinus, kaip smarkiai suirę buvo kaulai. Likusio genomo iškodavimas turėtų būti nepalyginamai sunkesnė užduotis, nes branduolio DNR yra santykinai mažiau. Tačiau šio tyrimo rezultatai gali paaiškinti evoliucinius santykius tarp žmonių, neandertaliečių ir trečios pirmykščių primatų grupės vadinamos denisoviečiais – veikiausiai bus galima aptikti ir šių giminingų rūšių tarpusavio poravimosi įrodymų.

Politiniai manevrai

Šiame fronte taip pat laukiama mokslui svarbių permainų. Rusijos mokslų akademijai 2013 metais praradus savo nepriklausomą statusą, Rusijos vyriausybė atliks 450 šiai akademijai priklausančių institutų atestaciją. Jungtinės Karalystės gyventojai gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2010 metų susirinks prie balsadėžių, o naujai išrinktas parlamentas spręs, ar galima leisti dirbtinį apvaisinimą panaudojant trijų tėvų genetinę medžiagą – tai bus beprecedentis įvykis visame pasaulyje. O Europos sąjungos biurokratai svarstys, kuo būtų galima pakeisti 2014 metais panaikintą patarėjo mokslo reikalais poziciją. Tuo tarpu JAV Kongrese valdžią perims konservatyvieji respublikonai.

Vandenynų ateitis

2015 metais bangas pradės skrosti du nauji amerikietiški mokslinių tyrimų laivai: Nacionalinis mokslo fondas į tarnybą oficialiai paleis „Sikuliaq“, raižysiantį Arkties vandenyno vandenis, o Vudsholo okeanografijos instituto laivas „Neil Armstrong“ taip pat pradės vandenynų mokslinius tyrimus. Naują mokslinių turimų laivą „Sonne“ į vandenį nuleis ir Vokietija. Primename, kad Klaipėdos universitetas pirmą lietuvišką mokslinių turimų laivą „Mintis“ naudoti pradėjo dar praėjusiais metais.

Be to, gegužės pabaigoje prasidės amerikiečių pasiūlytos Vandenyno observatorijų iniciatyvos aktyvioji fazė, kurios tikslas – Žemės vandenų stebėjimas realiu laiku. O Japonija, po Tarptautinio teisingumo teismo laikino draudimo, Antarktidos vandenyse ketina atnaujinti banginių medžioklę „mokslo tikslais“.