Iš pirmo žvilgsnio nedidelis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo tvarkos pakeitimas gali tapti milžiniška problema internetiniam verslui. Naujoji tvarka numato, kad internetu prekiaujančios bendrovės PVM turės sumokėti ne šalyse, kuriose jos registruotos, o pirkėjų valstybėse, jeigu jie bus iš ES. Reikalavimai taikomi skaitmeninėms prekėms – elektroninėms knygoms, muzikai, mokomiesiems video ir kitoms.
Tai gali tapti milžiniška kliūtimi internetinio verslo startuoliams. Nedidelės bendrovės, savo skaitmeninius kūrinius siūlančios internetu, turės tvarkyti itin sudėtingą buhalteriją ir išmanyti visų 28 ES valstybių PVM reglamentuojančius įstatymus, rašo techcrunch.com.
Lietuvos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai 15min.lt nurodė, kad jau rastas būdas, kaip kitoms valstybėms priklausantį PVM paskirstyti centralizuotai, kad gyventojams nereikėtų savarankiškai tvarkyti sudėtingos buhalterijos.
Mažieji pajus itin skausmingai
ES taip siekia kovoti su internetinio verslo milžinais tokiais kaip „Amazon“ ar „Google“, daugelis kurių savo veiklą ES teritorijoje vykdo per mažu PVM išsiskiriantį Liuksemburgą. Jungtinėje Karalystėje jau kilo didžiulė pasipriešinimo banga. Reikalaujama, kad šie pakeitimai nebūtų taikomi smulkiam verslui.
Apžvalgininkai pastebi, kad ši tvarka gali turėti diskriminacijos požymių. Papildomi sunkumai kiltų internetiniam verslui, kurio kūrimąsi ES itin skatino pastaruosius 5 metus, tuo tarpu fizines prekes parduodantys verslininkai tokių sunkumų nepatirtų.
Kol kas ši tvarka nebus taikoma mobiliųjų programėlių parduotuvėms, tačiau verslai, kuriuos valdė vienas ar keli asmenys, naują tvarką pajus itin skausmingai. Internete savo skaitmeninę produkciją parduodantys žmonės arba bendrovės turės surinkti ir 10 metų saugoti pirkėjų geografinius duomenis.
28 šalys, 75 PVM tarifai
Retas internete veiklą pradedantis startuolis gali susitvarkyti su tokiu duomenų srautu. Juolab kad pirkėjai mažai žinomoms bendrovėm ar asmenims nėra linkę palikti detalios savo informacijos. Dažniausiai iš pirkėjų buvo reikalaujama tik jų internetinės piniginės „PayPal“ adreso.
28 ES šalyse galioja 75 PVM tarifai. Ir tai ne vienintelis iššūkis. Norėdamas sumokėti mokesčius pardavėjas kaip mokesčių mokėtojas turės registruotis kiekvienoje iš ES valstybių, kurių piliečiai perka jo prekes.
Jungtinė Karalystė jau pasiūlė paslaugą, kuri vadinasi „Mini vienos stotelės parduotuvė“ (angl. – „Mini One Stop Shop“). Čia užsiregistravę klientai galės mokesčius sumokėti vieną kartą, iš kur lėšos nukeliaus į kitas ES šalis.
VMI komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, Lietuva taip pat prisijungė prie MOSS sistemos. Pasak jo, tai leis supaprastinti procesą ir šalies verslininkai PVM mokės Lietuvos VMI, o ši jį paskirstys, kaip tai numato ES teisės aktai.
Paini sistema
Didelių klausimų kelia ir ta aplinkybė, kad kiekvienas skaitmeninę produkciją internetu parduodantis verslininkas, nepriklausomai nuo jo dydžio, turės tapti PVM mokėtoju. Daugelyje valstybių smulkioms įmonėm, kurių apyvarta nesiekia įstatymais numatytos ribos, yra taikomos mokestinės lengvatos.
D.Butos teigimu, jei Lietuvoje smulkus verslininkas nebuvo PVM mokėtojas, pavyzdžiui, jis dirbo pagal verslo liudijimą ir jo apyvarta nesiekė 155 tūkst. litų per metus, prievolės mokėti PVM jam neatsiras.
Kyla ir daug kitų klausimą. Pavyzdžiui, kaip tiksliai bus nustatoma pirkėjo priklausomybė tam tikrai šaliai. Ką daryti, jei Prancūzijos pilietis svečiuodamasis Jungtinėje Karalystėje įsigis metinę tinklalapio prenumeratą su Vokietijos banko išduota kortele?
Lietuvius bulgarai tikrinti negalės
Autoritetingo technologijų portalo straipsnyje pabrėžiama, kad naujoji tvarka sukuria dar vieną verslininkams itin nemalonią procedūrą. Juos tikrinti galės bet kuris mokesčių administratorius iš 28 ES valstybių.
D.Butos teigimu, Lietuvoje mokesčių patikrinimus gali atlikti tik Lietuvos VMI. Be to, būtent VMI administruos PVM paskirstymą, todėl užsienio mokesčių administratorių klausimai turės būti adresuoti jai.