Lietuvoje kuriama programa, skatinsianti moksleivius nuo pradinių klasių pasirinkti informatikos pamokas kaip vieną pagrindinių dalykų. Dažniausiai mokyklose vaikai orientuojami į tradicinius dalykus – istoriją, matematiką, lietuvių ir užsienio kalbas, tačiau ne į tuos, kurių vedami vėliau galėtų rinktis tikslines studijas ir profesiją. 
Lietuvoje kuriama programa, skatinsianti moksleivius nuo pradinių klasių pasirinkti informatikos pamokas kaip vieną pagrindinių dalykų. Dažniausiai mokyklose vaikai orientuojami į tradicinius dalykus – istoriją, matematiką, lietuvių ir užsienio kalbas, tačiau ne į tuos, kurių vedami vėliau galėtų rinktis tikslines studijas ir profesiją.
Asociacija „Užupis Creative Cluster“ siekia spręsti pagrindinę informacinių technologijų industrijos problemą – ribotą skaičių darbo rinkoje esančių programuotojų, projektų ir įmonių vadovų, kurie būtų orientuoti į informatikos sritį.
Pirmokai kurs kompiuterinius žaidimus
Šiuolaikiniai vaikai jau būdami kelerių metų žaidžia žaidimus tėvų planšetėmis ir išmaniaisiais telefonais. Asociacijos „Užupis Creative Cluster“ prezidentas Marius Pareščius sieks, kad vaikai ne tik žaistų internetinius žaidimus, bet ir tobulėtų patys juos kurdami. „Man yra tekę matyti ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie bando žaisti žaidimus, kuriuose galima kurti kambarius, misijas, žaidimo dalis, kurias kiti žaidėjai galėtų praeiti. Vaikai imlesni nei suaugusieji, nes jie yra tik užsimezgančios asmenybės. Su jais paprasčiau dirbti ir juos mokyti“, – teigia M. Pareščius.
Dėl šių priežasčių asociacija nusprendė šviesti vaikus, jų tėvus ir paauglius, jau galvojančius apie savo ateitį, besirenkančius profesijas – rinktis informatikos specialybę ir vardina šio darbo naudas: didelį atlyginimą, galimybę rinktis iš gausių darbo pasiūlymų, tarptautinę karjerą. „Tokias specialybes kaip verslo administravimas ir panašias baigę studentai yra tarsi nelipdytas molis – darbdaviams reikia papildomai investuoti į juos, norint suteikti darbui reikalingų žinių, gaišti papildomą laiką perkvalifikavimui, o kartais ir išviso mokyti iš naujo. Verslininkai nenori to daryti, jie mano, kad valstybė pakankamai investavo į vaikus mokymo institucijose ir nori gauti darbuotoją, kuris pradės dirbti jau kitą dieną. Didelė problema yra ir tai, kad darbdavys neturi garantijos, jog jaunuolis nemes darbo po kelių savaičių ir verslininkas liks investavęs pinigus ir negavęs bent jau investicijų grąžos“, – apie šiuolaikinę darbo rinką kalba asociacijos prezidentas.
Pasiekti susitarimai su japonais
Šis projektas skaičiuoja tik pirmas užuomazgas. Šiuo metu asociacija bendrauja su kūrybinių industrijų specialistais, kad būtų paruošta vaikams patraukli mokymų metodika, tinkanti užklasinei veiklai mokyklose. Pasiekti susitarimai su japonų kompanija „DoGA“, kuri jau dabar vaikus nuo pirmos klasės mokyklose moko kurti 3D grafikos modelius žaidimams. „Japonai yra sukūrę programinę įrangą ir jau daug metų ją tiekia mokykloms. Vaikai, programa „Play Animation“ paišo figūras, jas animuoja, montuoja trumpus filmukus. Japonijos mokslo institucijos organizuoja įvairius konkursus, vykdo tarptautinius ir vietinius kūrybinius moksleivių čempionatus, kuriuose vaikai kuria personažus, žaidimų scenas, filmukus, leidžiančius išmokti piešti, animuoti, jungti sukurtus personažus“, – pasakoja M. Pareščius.
Ankstyvo informacinio raštingumo dėka vaikai Japonijoje jau būdami penktokais–septintokais yra išmokę 3D grafikos pagrindų ir pradeda kurti savo žaidimus ir nesudėtingas aplikacijas išmaniesiems telefonams. Asociacija su kompanijos atstovais bendravo konferencijos Dubajuje metu ir pasiekė pradinius susitarimus, kad kompanija padės įdiegti Lietuvos mokyklose programinę įrangą, skirtą vaikus 3D grafikos mokyti nuo pradinių klasių.
Startas – sekantys mokslo metai
Asociacija su programa mokykloms planuoja startuoti nuo kitų mokslo metų. „Lietuvoje naujos edukacinės programos į mokymo industriją diegiamos labai lėtai, dažniausiai tai užima nuo pusantrų iki trejų metų. Manau, kad pirmąsias pilotines programas su moksleiviais išmėginsime jau kitų metų balandžio–gegužės mėnesiais. Taip galėsime įvertinti iš svetur atvežtas metodikas“, – optimistiškai kalba asociacijos prezidentas.
M. Pareščiaus teigimu, pirmiausia programa bus diegiama sostinės ir jos regiono mokyklose, vėliau – Kaune ir jo apskrityje, tolimesnėje ateityje planuojama pasiekti ir kitus Lietuvos regionus, kadangi programa nėra skirta vienam regionui ar konkrečiam vaikų skaičiui. „Visi norintys gali prisijungti prie šios iniciatyvos ir bendradarbiauti. Šiai dienai nematome galimybės gauti pelno ar užsidirbti – tai graži socialinė iniciatyva, turinti potencialo užauginti gražias mokslo uogas, kuomet po dešimtmečio mokyklas baigę vaikai pasirinks informatiką kaip savo gyvenimo profesiją ir kuriamos naujos brangiai apmokamos darbo vietos leis mokėti valstybei didesnius nei vidutiniai mokesčius“, – informatiko potencialą vertina asociacijos prezidentas. Jo turimais duomenimis, sekančiais metais Europoje reikės 800 tūkst. informatikų, Lietuvoje šis skaičius kiek mažesnis, bet tikrai įspūdingas – 50 000, tad šios specialybės poreikis ateityje tik augs.
