Seimas antradienį priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą, kuriame numatoma, kad jau po trijų savaičių Lietuvoje galės pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Nors Seimo nariai ilgai diskutavo ir net perrašė visą įstatymo straipsnį prieš pat jo priėmimą, jame vis tiek liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį.
Seimas antradienį priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą, kuriame numatoma, kad jau po trijų savaičių Lietuvoje galės pradėti veikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Nors Seimo nariai ilgai diskutavo ir net perrašė visą įstatymo straipsnį prieš pat jo priėmimą, jame vis tiek liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį.
Iš įstatymo buvo išbrauktos tik nuostatos, kurios būtų leidusios pareigūnams be teismo sankcijos rinkti informaciją apie nusikalsti linkstančius vartotojus.
Taip pat įstatymo priėmimo dieną pritarta pataisoms, aiškiau apibrėžiančioms, kokią saugumo įrangą turės savo lėšomis įdiegti svarbiomis įvardintos struktūros, o kokią paramą turės teikti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
Už tai, kad Kibernetinio saugumo įstatymas būtų priimtas, ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, dešimt parlamentarų susilaikė.
Abejoja dėl teisės į privatumą
Dėl įstatymo ketvirtadienį Seime pasisakę parlamentarai tvirtino, kad galutinis jo variantas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Be to pažymėta, kad į kibernetinę erdvę persikelia vis daugiau nusikaltimų ir Lietuva labai vėluoja tinkamai jiems pasirengti.
Tačiau parlamentaras Linas Balsys tvirtino negalintis balsuoti už tokį įstatymą, kuriame lieka galimybė pažeisti žmogaus teises. Jis atkreipė dėmesį, kad ES struktūros šiuo metu rengia direktyvą dėl kibernetinio saugumo, tačiau joje numato ne būdus pažeisti žmonių teisę į privatumą, o kuo geresnę infrastruktūros apsaugą.
L. Balsiui atsikirsti ryžosi Seimo narys Algirdas Patackas. Parlamentaras tvirtino, kad ateities karas neabejotinai bus kompiuterių karas.
„Kinijos armijoje jau dabar apie milijonas kariškių dirba su kompiuteriais. Todėl nuogąstaujantiems dėl privatumo siūlau nelįsti į kompiuterį be reikalo. Jei esate „Facebook“, esate visas peršviečiamas“, – pareiškė jis.
Vadovo dar nerado
Ketvirtadienį priimtu įstatymu įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras jau pradėtas įrenginėti Vilniuje, Antakalnyje. Kitais metais jo veiklai iš valstybės biudžeto planuojama skirti 3,3 mln. litų. Planuojama, kad didžioji šių lėšų dalis bus panaudota kibernetinio saugumo programinei ir kompiuterinei įrangai įsigyti.
Centras analizuos kibernetinio saugumo aplinką, rengs reikalavimus viešojo sektoriaus informacinių išteklių ir ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetiniam saugumui užtikrinti, rengs kibernetinės gynybos bei grėsmių valdymo planus, koordinuos ir prižiūrės, kaip institucijų valdytojai įgyvendina kibernetinės apsaugos priemones, taip pat tirs ir reaguos į kibernetinius incidentus.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus suformuotas pertvarkius Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos (RIST). Naujo centro branduolį sudarys RIST Kibernetinio saugumo skyriaus specialistai. Vėliau centro veiklą planuojama palaipsniui plėsti.
Kol kas neaišku, kas taps Kibernetinio saugumo centro vadovu.
